FotobankasTačiau dėl ilgalaikių permainų reikės pasistengti
Koronavirusui išplitus po pasaulį Žemė galėjo nors trumpam atsikvėpti. Paralyžiuota aviacija, sulėtėjęs transportas ir apsukas sumažinusi pramonė leido įkvėpti švaresnio oro. Priversti apriboti socialinius kontaktus ir negalėdami kirsti valstybių sienų, gyventojai turėjo daugiau laiko praleisti gryname ore, pažinti gimtą šalį. Viešasis transportas buvo mainomas į dviračius, savaitgaliai SPA centruose – į žygius po miškus.
Tačiau mokslininkai ir tyrėjai šiuo pandemijos poveikiu aplinkai neskuba džiaugtis. Reikia gerokai daugiau laiko, norint pajusti ilgalaikius rezultatus. „Pusės ar vienų metų pandemijos poveikis vargu ar duotų ilgalaikės naudos aplinkai, nes tiek neužtenka pasikeisti atmosferos dujų koncentracijai, nors lokaliai mažesnis transporto srautas teigiamai veikia oro taršą kietosiomis dalelėmis – ji mažėja“, – aiškino Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro direktorius Alius Ulevičius.
Vis dėlto nereikėtų nuleisti rankų. „Ilgalaike prasme čia svarbiau kitas dalykas – tai visuomenės įpročiai. Vargu ar mes be išorinio stimulo galėjome pakeisti judumo, o verslas – darbo organizavimo įpročius. Kiekvienas sukrėtimas turi ne tik neigiamų padarinių, o teigiami dalykai dažniausiai duoda rezultatų būtent ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė A. Ulevičius.
