ScanpixDėl Rusijos ir Ukrainos karo brangsta maistas skurdžiose Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse. Tai gali sukelti politinių krizių, o po to – dar vieną pabėgėlių į Europą bangą.
Per dvejus pastaruosius metus keturias COVID-19 bangas išgyvenęs Afrikos žemynas neturi kada atsikvėpti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) balandį paskelbtas tyrimas rodo, kad koronavirusu buvo užsikrėtę bent 65 proc. Afrikos gyventojų, nors šių duomenų ir neatspindi oficiali statistika. Mokslininkų teigimu, vietoj 2021 m. rugsėjį skelbtų 8,2 mln. atvejų iš tiesų buvo susirgę 800 mln. žmonių, arba 97 kartais daugiau.
Nors patyrė sunkumų siekdama užsitikrinti vakcinas ir dėl stringančios sveikatos priežiūros, Afrikai pavyko išvengti itin daug mirčių (iki šiol šie skaičiai siekia 252,7 tūkst., nors kai kurie tyrimai bando šį „Afrikos paradoksą“ paneigti), o su kiekviena viruso banga valstybės, regis, mokosi vis geriau jį suvaldyti.
Artimuosiuose Rytuose koronavirusas išryškino turtingų ir vargšų kaimynų skirtį. Persų įlankos šalys užsikrėtimų kreives lygino griežta vakcinacija. O tokios valstybės, kaip Irakas, Libanas ar Afganistanas, šios prabangos neturėjo, kaip ir pakankamai išplėtotos sveikatos apsaugos sistemos ar apskritai stabilesnės politinės situacijos, tad ir kentėjo kur kas smarkiau. Kitos šalys, gyvybiškai priklausomos nuo turistų, pavyzdžiui, Egiptas, Tunisas ir Alžyras, iš pradžių užvėrė sienas, o ilgainiui buvo priverstos rinktis – išdrįsusių atvykti pinigai ir daugiau susirgimų ar mažiau rizikos sveikatai, bet didesnė ekonominė žala.
