BNS nuotr.Švietimo sistemoje judesio atsirado, bet rezultatų dar nedaug
Jurgitos Šiugždinienės laimei, paprastai gana maištingas švietimo sektorius – ramus. Bent jau mokytojai nelipa į ministeriją pro langus. Ji, buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė ir laikinoji rektorė, vertinta labiau kaip švietimo, o ne politikos profesionalė, tačiau esminių pokyčių nesiūloma ir kol kas neatrodo, kad į istoriją įeis kaip „išgelbėjusi švietimą“.
Šis tas nuveikta – pradėtos mokyklų tinklo, profesinio mokymo įstaigų pertvarkos, sujungiant jas į stipresnius centrus, priimta Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, siekiant suvienodinti reikalavimus valstybės finansuojamiems ir nefinansuojamiems studentams, pradėti Tūkstantmečio mokyklų projektai.
Seime pasiektas politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030 m.), kuriame aiškiai deklaruojama, kad „švietimas yra kertinis Lietuvos valstybės prioritetas – šalies pažangos ir žmonių gerovės pamatas“. Vis dėlto pagal aukštajam mokslui skiriamas lėšas, skaičiuojant vienam studentui, smarkiai atsiliekame nuo ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio, lenkiame tik Rusijos Federaciją, Čilę, Meksiką, Graikiją, Kolumbiją.
