ScanpixTačiau greitų pokyčių tikėtis nereikėtų.
Didelė dalis Rusijos visuomenės SSRS griūtį priėmė kaip asmeninį pralaimėjimą ir ši sielos žaizda sunkiai gyja. Nors be valstybės ir jos vadovo posto likusį Michailą Gorbačiovą pakeitė demokratu laikytas Borisas Jelcinas, jo parinktas kursas netruko pakeisti kryptį.
Dėl to pirmiausia reikėtų kaltinti ekonomikos problemas. SSRS ūkis patyrė krachą dar prieš valstybės griūtį, tačiau rusų atmintyje giliai įsirėžė laukinis dešimtasis dešimtmetis, iškėlęs saujelę naujų turtuolių, o likusių širdyse pasėjęs neteisybės sėklą. Milijonai rusų prarado darbus ir dar labiau nuskurdo. 1992-aisiais infliacija siekė 2500 proc.
Laisvoji rinka rusams pasirodė neteisinga ir palanki valdžiai bei jai artimiems oligarchams lobti. „Pew Research Center“ atliktos apklausos duomenimis, 1991 m. 54 proc. Rusijos gyventojų palaikė perėjimą prie rinkos ekonomikos. Užpernai tokių liko 38 proc., nors užaugo visa karta, net nemačiusi sovietmečio. 53 proc. laikėsi nuomonės, kad ekonomikos situacija žlugus komunizmui pablogėjo.
