Gegužės pabaigoje pasaulinis „FTSE All World“ indeksas smuko septintą savaitę iš eilės – reiškinys, nematytas nuo 2008-ųjų. Ar tai yra naujos pasaulinės finansų krizės ženklas?
Ieškant atsakymo į šį klausimą reikėtų įvertinti pastarųjų pustrečių metų pokyčius akcijų rinkose ir priežastis, lėmusias spartų akcijų kainų kilimą, o dabar – ir jų nuosmukį.
2020-ųjų pradžioje paaiškėjus, kad COVID-19 išplito už Kinijos ribų, o Europa bei JAV pandemijos neišvengs ir bus priverstos įvesti karantiną bei kitus veiklos ribojimus, akcijų rinkų indeksai smuko – įprastas nežinomybės sukeltas pokytis. Didesnė staigmena buvo tai, kad vos per mėnesį praradusios daugiau nei ketvirtadalį vertės akcijų kainos netrukus stipriai atsispyrė nuo dugno. Jau gegužės viduryje NASDAQ indeksas (jam didelę įtaką turi technologijų bendrovių akcijos) atgavo prarastą vertę ir sparčiai kopė aukštyn. Kiek atsilikdami, bet panašia trajektorija judėjo amerikiečių „S&P 500“, Vokietijos DAX ir kiti akcijų indeksai (žr. grafiką).
Viršūnė pasiekta praėjusio rudens pabaigoje ir nuo tada akcijų kainų kryptis pasuko žemyn. NASDAQ ir „S&P 500“ gegužės viduryje buvo praradę 25–30 procentinių punktų vertės nuo piko pernai lapkritį. Tiesa, tai neprilygsta 2008 m. dramai, kai indeksų vertė krito dukart, ir prireikė 3–5 metų jai atkurti.
