Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 28 d.


INTEGRACIJA IR ŠVIETIMAS
Švietimo sistemos paraštėse – tautinių mažumų mokyklos. Kaip reikėtų elgtis Lietuvai?
Agnė Baltrūnaitė
Shutterstock
Rusų mokyklos Lietuvoje sulaukė naujų mokinių.

Latvija ir Estija jau atsisako ne valstybine kalba dėstančių mokyklų. Lietuvai reikėtų elgtis taip pat, bet tokių planų politikai neturi.

Pastaraisiais metais į Lietuvą plūstelėjusių ekonominių imigrantų bei politinių ir karo pabėgėlių iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vaikai įpūtė gyvybės pamažu nykusioms tautinių mažumų mokykloms. Tačiau švietimo ekspertai neskuba džiaugtis. Valstybė yra užleidusi tiek tautinių mažumų, tiek imigrantų švietimo politiką. Mokykla turėtų būti bene svarbiausia integracijos priemonė, tačiau dažnai pateikia priešingą rezultatą.

„Tautinių mažumų integracijos politika visose valstybėse prasideda nuo fundamentalaus dalyko – kalbos, tačiau situacija Lietuvoje kitokia. Ypač besimokantys rusiškose mokyklose atsiduria Lietuvos visuomenės paraštėse. Dalis šiose mokyklose dirbančių prorusiškų pedagogų dažniausiai neturi intereso skatinti mokinių integraciją į Lietuvos visuomenę, mokyklos tampa vieta Kremliaus propagandai skleisti“, – teigė Vaidas Augūnas, EDUCATIO plėtros ir ugdymo instituto steigėjas, Vilniaus rajono tarybos narys.

Su juo sutinka Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė: „Rusiškų vadovėlių kontrolė iki šiol yra labai ribota, todėl rusakalbių vaikų švietimas gali būti labai ideologizuotas. Būtina peržiūrėti visus lenkiškų ir rusiškų mokyklų vadovėlius, nes propagandos ženklų gali būti ir matematikos uždaviniuose.“

2024 01 15 06:45
Spausdinti