BNSKrizės apnuogina ne tik atskirus individus, bet ir valstybes, jų vadovus, pačias visuomenes.
Pastaraisiais metais Lietuvai krizių netrūko. Pabėgėlių antplūdis ir karas Ukrainoje, konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampos su Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija parodė ne tik valdančiųjų reakciją ekstremaliose situacijose, bet ir sprendimų priėmimo motyvus, kokia reikšmė teikiama vertybėms, o kokia – pragmatiškiems interesams ir kur link krypsta svarstyklės, požiūris į vertybes išsiskiria ar jos prieštarauja labiau žemiškiems tikslams?
Vienas Taivanas – dar ne pavasaris
Dvi viena paskui kitą užklupusios pabėgėlių bangos parodė, kad ir absoliuti dauguma politikų, ir visuomenės turi dvejopus standartus, kaip reikia elgtis su į šalį patekusiais užsieniečiais. Per pirmąją bangą, dar vadintą „hibridine ataka“, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė leido pasieniečiams stumti žmones atgal nuo sienos, o prasprūdusieji beveik metus laikomi kalėjimus primenančiose stovyklose. Per antrąją skirtinguose Lietuvos miestuose žaibiškai iškilo ukrainiečių pabėgėlių registracijos centrai ir buvo supaprastintos imigracijos sąlygos, gyventojai daug aukojo ir savo namuose priėmė nelaimės užkluptus žmones.
