ScanpixAliaksandras Lukašenka su kaupu grąžina skolą Kremliui už režimo išlaikymą. Tačiau tai gali pražudyti jį patį.
Baltarusijos sienos Rusijos kariuomenei buvo plačiai atvertos dar iki Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje. Apie 30 tūkst. rusų karių vasario pradžioje dalyvavo pratybose kartu su beveik visa baltarusių kariuomene. Nors Maskva iš pradžių žadėjo, kad po dešimties dienų trukusių mokymų Rusijos kariai grįš namo, terminui prabėgus retorika pasikeitė, o patys rusų kareiviai nespėjo susivokti, kai buvo pradėti siųsti kariauti Ukrainoje.
Dar vasarį diktatorius A. Lukašenka aiškino, kad Baltarusijos kariuomenė „esant reikalui kariaus prieš Ukrainą, jei reikės – ir prieš NATO“. Po 2020 m. suklastotų rinkimų ir masinių baltarusių protestų A. Lukašenka už išsaugotą postą didžiąja dalimi turi būti dėkingas Kremliui, tad tokios kalbos puikiai derėjo su viršininko darbotvarke. Dabar V. Putinas reikalauja skolą grąžinti.
Tačiau kol kas, kovo pabaigoje rašant šį straipsnį, baltarusių karių Ukrainoje nematyti, išskyrus savanorių batalionus, kovojančius prieš Rusiją. Baltarusijos diktatorius svyruoja. Kaip ilgai A. Lukašenkai pavyks atsilaikyti, nuspėti neįmanoma. Visas viltis sutelkęs į Kremlių, jis yra įspraustas į kampą, o galimi pasirinkimai vilioja mažai.
