NATO pastaruoju metu netrūko nesutarimų ir krizių. Tai verčia šalis nares persvarstyti Aljanso vaidmenį.
Dabar, kai pasaulį krečia pandemija, kaip niekada populiarus žodis „vakcina“. NATO 2030 reformų pasiūlymus-ataskaitą taip pat būtų galima pavadinti vakcina nuo tariamos Aljanso smegenų mirties. Klausimas tik vienas – kiek NATO narėms priimtina šios vakcinos sudėtis.
„Buvau pakeliui iš viešbučio į JAV rezidenciją Belgijoje, kur apsistojo prezidentas, jis man paskambino į telefoną automobilyje ir pareiškė: „Pasiruošęs kažkam didelio? Manau, kad šįryt turime pasitraukti iš NATO.“ Atsitiktinai ryšys nutrūko ir turėjau penkias minutes automobilyje, kad surasčiau išeitį“, – neseniai pasirodžiusioje BBC dokumentikoje „Trump Takes on the World“ prisiminė 2018 m. liepos NATO viršūnių susitikimo užkulisius Johnas Boltonas, buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas.
Žinant D. Trumpo polinkį į „nenuspėjamą lyderystę“ (terminas, vartotas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės), nesunku įsivaizduoti, kad JAV pasitraukimas iš NATO, o kartu tikėtinas ir viso Aljanso žlugimas, tąkart buvo kaip niekada arti. Pranešimų apie skeptišką D. Trumpo požiūrį į transatlantinę sąjungą buvo ir daugiau, o ir pats JAV prezidentas nuolat viešai baksnojo į europiečių nukarpytas gynybos išlaidas.