Žiūrint kurį nors opozicinį Rusijos kanalą „YouTube“ platformoje, tikėtina, laidos vedėjas pasisveikins iš Vilniaus. Vasario 24-ąją prasidėjus, bet ne pagal Vladimiro Putino planą pasisukus vadinamajai specialiajai karinei operacijai, antrasis jos frontas netrukus buvo atidarytas pačioje Maskvoje ir nukreiptas prieš laisvos žiniasklaidos likučius. Netrukus uždaryta radijo stotis „Echo Moskvy“, televizijos kanalas „TV Dožd“, laikraštis „Novaja gazeta“ (jo vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2021 m. apdovanotas Nobelio taikos premija) ir kitos mažiau žinomos žiniasklaidos priemonės.
Iš Rusijos spruko ne tik žurnalistai ir opozicijos veikėjai, kuriems grėsė būti įkalintiems ir kitos represijos, bet ir daugybė kitų. Trūksta tikslių duomenų, bet manoma, kad šalį paliko mažiausiai 150–300 tūkst. žmonių. Jie pasklido plačiai po pasaulį, o Baltijos šalys buvo tarp populiarių krypčių.
Per septynis šių metų mėnesius leidimai gyventi Lietuvoje išduoti 2700 Rusijos piliečių. Nemažai jų atvyko su Šengeno ar nacionalinėmis vizomis ir kurį laiką gali legaliai gyventi, keliauti po ES valstybes, grįžti į Rusiją ir vėl atvažiuoti čia. Tiesa, dabar šis srautas turėtų sumažėti, ES šalims visiškai atsisakant arba ribojant vizų išdavimą, o Baltijos valstybėms ir Lenkijai nuo rugsėjo 19 d. nusprendus visiškai neįsileisti Rusijos piliečių su Šengeno vizomis.
Iki susitikimo Vilniuje