FotobankasSocialiniai tinklai iškėlė naujus nuomonių lyderius, kurių auditorija nenusileidžia tradicinei žiniasklaidai. Dėl to kyla painiava.
Pernai kovo 3 d. iš premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo pareigų atsistatydinęs Skirmantas Malinauskas nusprendė kiek pailsėti prieš ieškodamas naujo darbo. Prasidėjus karantinui jis užsidarė namuose, miegamajame įsijungė kompiuterį su kamera ir „YouTube“ pradėjo skelbti vaizdo įrašus apie politines aktualijas. Pirmieji įrašai sulaukė kelių tūkstančių peržiūrų, tačiau kanalo populiarumas greitai augo, o lūžio tašku tapo istorijos apie Arūną Pukelį (Švinių), su nusikalstamu pasauliu sietą veikėją. Birželį paskelbtas epizodas „Šviniaus imperija“ „YouTube“ peržiūrėtas beveik 500 tūkst. kartų.
Trumpai pabuvęs bedarbiu S. Malinauskas tapo darbdaviu. „Patreon“ platformoje jis per mėnesį surenka daugiau nei 26 tūkst. eurų ir gali sau leisti samdyti komandą, kurioje yra ir Raimundas Celencevičius, buvęs S. Malinausko vadovas portale 15min.lt. Tačiau ši sėkmės istorija turi ir kitą pusę – A. Pukelis užvertė S. Malinauską ieškiniais, o patirtą žalą vertina šimtatūkstantinėmis sumomis.
S. Malinausko istorija greičiausiai sukurs precedentą, apibrėžiantį visuomenės nuomonės formuotojų teises ir atsakomybę, taip pat tai yra proga apčiuopti ribas, skiriančias tradicinę žiniasklaidą ir socialinių tinklų žvaigždes.
