Gertrūda Valasevičiutė, Marija Valasevičiūtė„Jonava yra išskirtinė, nes čia yra labai svarbi įmonė, kuri susidurs su tam tikrais iššūkiais žaliosios transformacijos metu“, – teigė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Ši įmonė – „Achema“, didžiausia trąšų gamintoja Lietuvoje, turinti reikšmingą įtaką šalies ekonomikai ir darbo vietoms Jonavoje. Kartu su dar dviem Lietuvos įmonėmis, Naujojoje Akmenėje veikiančiu „Akmenės cementu“ ir Mažeikiuose esančia naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, „Achema“ EK buvo išskirta kaip itin didelę taršą kelianti Lietuvos bendrovė. Dėl to EK savo naujame Tvarios pertvarkos fonde būtent šiems trims regionams – Kauno, Telšių ir Šiaulių – skirs didžiąją dalį beveik 273 mln. eurų siekiančios paramos žaliajai transformacijai skatinti.
Apie su šia transformacija susijusius iššūkius Jonavoje buvo kalbama birželio 8 d. vykusiame IQ forume „Jonava 2023. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“. Forumo diskusijoje dalyvavo M. Vaščega, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos banko (LB) vyriausioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė ir „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Diskusiją moderavo IQ žurnalo apžvalgininkė Liepa Žeromskaitė.
Politikai dažnai mėgsta girtis, kaip viskas gražu ir puiku, bet iš tiesų turime tam tikrų skaudulių Lietuvoje, apie kuriuos vis dažniau ir drąsiau kalbame.
„Būtent tokiems atvejams buvo sukurta speciali ES priemonė – Teisingos pertvarkos fondas, – pasakojo M. Vaščega. – Įvertinant tai, kad yra didelė dalis regionų, kurie itin priklausomi nuo pramonės, energetikos įmonių, kurios išmeta daug šiltnamio efektą skatinančių dujų, ir tie regionai susidurs su ypatingais iššūkiais persitvarkydami. Kaip dažnai JAV filmuose negali palikti nė vieno savo kario, turi eiti kartu, ir čia yra idėja, kad nė vieno regiono negalime palikti likimo valiai, turime padėti persitvarkyti, išsaugoti darbo vietas ir gerovę.“
Gertrūda Valasevičiutė, Marija Valasevičiūtė2022 m. EK patvirtino 67 teisingos pertvarkos planus, apimančius 93 konkrečias geografines teritorijas visoje ES. Juose remiama ekonominė diversifikacija, o tai, anot M. Vaščegos, reiškia įvairias investicijas – nuo naujų verslų kūrimo, inovacijų iki energetikos ir pramonės. „Džiaugiuosi, kad didelė dalis šio fondo lėšų bus skiriama „Achemai“, kad ji galėtų persitvarkyti“, – teigė M. Vaščega.
„Politikai dažnai mėgsta girtis, kaip viskas gražu ir puiku, bet iš tiesų turime tam tikrų skaudulių Lietuvoje, apie kuriuos vis dažniau ir drąsiau kalbame, – kalbėjo I. Valeškaitė. – Ne paslaptis, kad gyvename prie vienos labiausiai užterštų ES jūrų, taip pat būtent Jonavos regionas, kuris turi labai stiprią pramonę, matosi, kad tai duoda didžiulę naudą regionui, čia gražu, tvarkinga, klesti verslai, kita vertus, tai turi tam tikrą kainą – aplinkos taršą.“
Pasak viceministrės, ES aktyviai sprendžia šiuos klausimus, viena iš taikomų priemonių yra apyvartinių taršos leidimų kainos, kai didžiosios įmonės, išleidusios taršą į aplinką, turi susimokėti. Tai kelia papildomų išlaidų, mažina konkurencingumą ir skatina įmones ateityje persitvarkyti. Taip pat dirbama ties teisinio reguliavimo pokyčiais, pavyzdžiui, ekodizaino iniciatyva, kuria raginama kurti elektroninius įrenginius taip, kad kiekvieną detalę būtų galima efektyviai pakeisti įrenginį sukūrusiai įmonei išleidus jo atnaujinimą, o ne mesti visą prietaisą į šiukšliadėžę ir vietoj jo pirkti naują. Iš bendrovių taip pat bus reikalaujama turėti savo tvarumo strategiją ir bent kas metus atsiskaityti, kaip ta strategija vykdoma.
„Verslas nedaro gerų darbų tik dėl to, kad juos reikia padaryti. Jis skaičiuoja kaštus, parametrus ir vertina, ar tai apsimoka, – sakė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius. – Gerai, kad EK, matydama, jog transformacija reikalinga, aiškiai identifikuoja, kuriose vietose, ištiesia ranką.“
Gertrūda Valasevičiutė, Marija ValasevičiūtėTačiau, anot mero, vien gerų norų neužtenka. Dažnai savivalda susiduria su biurokratinėmis pinklėmis, trukdančiomis greitai spręsti esamus iššūkius ar plėtoti naujus projektus. „Jonava nuo seno turi tam tikrą sklypą, įvairiai jį vadindavome: pramonės zona, LEZ ir t. t. Labai egzotiškoje vietoje – prie Venecijos kaimo. Tai Venecija bus naujoji Jonavos ekonominės gyvybės teritorija, Venecijos kaime užkursime žaliąją ekonomiką“, – pasakojo M. Sinkevičius. Mero teigimu, savivaldos atstovams teko nueiti sudėtingus kelius siekiant gauti sklypo valdymo teises, o dabar, norint gauti ir EK paramą, neužtenka laiko parengti detaliesiems planams. „Turime klausimėlių, kurie nevyksta greitai ne dėl to, kad nėra noro ar supratimo, bet kartais procesai valstybėje užsivelia ir turime rimtų iššūkių“, – aiškino M. Sinkevičius.
Gerai, kad EK, matydama, jog transformacija reikalinga, aiškiai identifikuodama, kuriose vietose, ištiesia ranką.
R. Miliauskas išliko kategoriškas – be trąšų žmonija neišgyvens, nes Žemėje nebėra užtektinai teritorijos užauginti pakankamai maisto tokiai didelei populiacijai. Tačiau „Achemoje“ suprantamas ir neišvengiamos žaliosios transformacijos uždavinys. Bendrovė jau dabar gamina vandenilį, nors žaliojo vandenilio gamyba yra per brangi ir neefektyvi. „Achema“ yra išskyrusi tris pagrindines savo strategines kryptis – gaminti žaliąjį vandenilį iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gaudyti ir laidoti išmetamą anglies dioksidą, nors Lietuvoje dar nėra atitinkamos reguliacijos, ir skatinti savo gaminamų trąšų efektyvumą, kad tokiam pačiam derliaus kiekiui užtektų mažiau trąšų.
Gertrūda Valasevičiutė, Marija Valasevičiūtė„Tikrai tikiuosi, kad Jonavos Venecija kada nors gali išgelbėti ir tikrąją Veneciją, nes klimato kaita ją skandina“, – vylėsi N. M. Laurinaitytė. Jos teigimu, centrinių bankų vaidmuo su klimato kaita susijusiuose sprendimuose yra užtikrinti teisingą, tvarkingą ir efektyvų finansų sistemos veikimą, o sėkmingai transformacijai reikalingos didelės investicijos.
„Mes darome viską, ką galime, užtikrindami, kad pinigų srautai eitų į žaliuosius projektus ir į žalinimo projektus, – kalbėjo LB vyriausioji ekonomistė. – Tai yra du skirtingi dalykai, viena, kai jau pats produktas bus žalias ir klausimų nekyla, bankai žino, kad galės gražiai sau pasiskelbti. Kitas dalykas yra transformacija, kur yra didelė rizika, kad projektas bus nesėkmingas. Bet delsti negalime.“
Foto galerija.: new_000292520_0
JWPLAYER_MAIN:2143
