FreepikEuropos centrinis bankas (ECB) nuo liepos mėnesio triskart padidino palūkanų normas stengdamasis suvaldyti infliaciją euro zonoje. Tai atsiliepia visiems, turintiems paskolų. Apie tai „IQ Verslas“ kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Kiek didėjančios palūkanų normos ir atitinkamai dėl to augančios įmokos prisideda prie šiemet gresiančios recesijos?
– Visų pirma, tai yra vartojimo sumažėjimas, vartotojų įpročiai keisis. Reikia suprasti, kad visos paskolos buvo paveiktos palūkanų didinimo, tik dar ne visi žmonės tai suvokė. Vartojimo kreditų pokyčiai nėra dideli, keli eurai, lizingas gali būti 10, 20 ar 50 eurų pokytis nuo praėjusių metų. Būsto paskolos yra daug rimčiau. Praėjusiais metais vidutinė paskola sudarė apie 90 tūkst. eurų. Įsivaizduokime, kad palūkanos didėjo vien per praėjusius metus dėl bazinių palūkanų kėlimo ir komerciniai bankai mato, kaip keisis palūkanos, prognozuoja tolesnį augimą, EURIBOR padidėjo beveik 3 proc., ir tai reiškia, kad nuo vidutinės paskolos, 90 tūkst., vidutiniškai toks pasiskolinimas žmogui pabrango 2,7 tūkst. eurų, per mėnesį tokia įmoka padidėjo nei daug, nei mažai – apie 230 eurų, galbūt šiek tiek daugiau. Tie 200 eurų yra iš tiesų reikšmingi, nes arba juos reikia kažkur surasti – uždirbti daugiau, arba jų neišleisti kažkur kitur. Tai reiškia, kad gali nukentėti nebūtiniausių paslaugų ir prekių teikėjai: visokie pasilinksminimai, kavinės, restoranai gali sulaukti šiek tiek mažiau vartotojų, na, arba suvartoti tuos pinigus iš santaupų. Tai va čia yra tas pokytis. Ne visi tai pajuto, nes pagrindinis EURIBOR yra 6 mėnesių, ir dar ne visiems žmonėms yra peržiūrėtos paskolos. Einant 2023 m. matysime vis daugiau žmonių, kurie gaus didesnes sąskaitas.
– Kiek aukštesnes įmokas mokančių gyventojų taupymas gali paveikti bendrą vartojimą ir savo ruožtu – šalies ekonomiką?
– Iš tiesų tas vartotojo pasikeitimas bus, mes jau gruodžio mėnesį matėme bendrą mažmeninės rinkos susitraukimą, mažmeninių produktų pardavimai krito apie 3 proc., net maisto pardavimai sumažėjo 7 proc., vadinasi, žmonės jau pradeda taupyti. Grįžtant prie recesijos, tai čia ir yra tam tikras sustojimas, kur būtent vienas iš ekonomiks variklių – vartojimas – keisis. Galbūt bus perkamos pigesnės prekės ar dar kitaip bus siekiama sutaupyti. Antra, yra vartotojo apsiribojimas. Vartojimas sustoja, klausimas, kiek gebės pramonė tempti į viršų. Greičiausiai pirmą ketvirtį matysime neigiamus skaičius, ir tai bendrai sudėję vartojimą ir pramonę gausime negatyvų rezultatą. Prie to reikėtų pridėti dar kelis faktorius – sausio mėnesį persiskaičiavo energetika, t. y. pasikeitė elektros ir dujų kainos, maisto kainos vis dar išlieka pakankamai aukštos. Šių metų pirmą ketvirtį labai tikėtina, kad vidutinės klasės šeimai iš tiesų gali tekti surasti papildomus 500 eurų per mėnesį, palyginti su praėjusiais metais. Čia yra didžiulis priešpriešinis vėjas, kuris ekonomiką stabdys ir keis vartotojų įpročius.
– ECB žada sugriežtinti komercinių bankų skolinimo taisykles, tačiau Lietuvos bankas (LB) tai yra padaręs jau anksčiau, pasimokęs iš buvusios finansų krizės. Pvz., vienas saugiklių – palūkanų normoms pasiekus 5 proc., paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. paskolos ėmėjo pajamų. Ar gali būti, kad ECB šįkart dar labiau didinant normas šis juodasis LB scenarijus gali pasitvirtinti?
– Palūkanos yra užprogramuotos dar didėti. Nepaisant to, kad pamatėme pirmas kregždes dėl infliacijos Europoje mažėjimo, skaičiai po truputį gerėja, bet reikia suprasti, kad Europa pasiekusi 10 proc. žymą – su tokia infliacija niekas nesikauna nustatę 2,5 proc. bazinę palūkanų normą, ji turi būti aukštesnė. Tam, kad suprastume, kiek ji gali būti aukštesnė, galime pažiūrėti į JAV – ten šiuo metu yra 4,5 proc., vasario 1 d. turėtų būti pakelta dar ketvirčiu procento, iki 4,75 proc. Žiūrint į ateities sandorius metų viduryje tikėtina, kad palūkanos pasieks 5 proc. Tiesa, metų pabaigoje jau prognozuojamas palaipsnis mažėjimas, po ketvirtį procento, ir manoma, kad bus 4,5–4,75 proc. lygio. Tikėtina, kad Europa, kuri, palyginti su JAV, vėluoja su savo sprendimais, gali elgtis panašiai. Galbūt mums neprireiks kelti iki 4,5 proc., bet kad EURIBOR galime pamatyti 4 proc., yra realu.
– Kaip augančios palūkanų normos atsilieps NT rinkai, ypač tos dalies, kuri būstą mato kaip investiciją ir jį perka, pvz., nuomai? Ar galime tikėtis, kad šiemet NT kainos kris?
– Čia yra didelė drama. Jei atsuktume laikrodį atgal 10 metų, palūkanų praktiškai nebuvo, EURIBOR buvo netgi neigiamas. Pats turiu seną būsto paskolą, kurios negrąžinau vien dėl to, kad neapsimokėjo, nes palūkanos buvo labai žemos, o ta sena paskola turi tokią taisyklę, kad minusas yra įskaičiuojamas. Buvo momentų, kai paskolos kaina buvo žemiau vieno procento, visi priprato prie to ir mėgavosi. 2022 m. infliacija buvo 22 proc., tad paskola yra suėdama infliacijos lygiai taip pat, kaip ir santaupos, o palūkanos yra 1 proc. Tai labai faina situacija, kurioje iš tikrųjų galima dirbti ir kitu būdu – nusistovėjo verslo modelis, kad perku vieną, du, tris, keturis butus, juos išnuomoju, ir maža to, kad jie atsiperka, man dar lieka pinigų. Šiandien šis verslo modelis lūžta, ir manau, kad tai bus dar viena pasiūlos banga, žmonės, kurie negebės prisimokėti šiems būstams išlaikyti ir galbūt persvarstys, ar tikrai jiems reikia kelių būstų. EURIBOR yra 3 proc., banko marža šiandien svyruoja apie 2–2,5 proc., vadinasi, palūkanos už būsto paskolą yra 5–5,5 proc., potencialiai gali judėti link 6 proc., gal net 7 proc. šiais metais. Tokie procentai reiškia, kad išnuomojus būstą Vilniuje marža apie 4,5–5 proc. nuo NT, verslo modelis neišeina, turi primokėti. Aišku, turtas lieka, jis dalinai dengiasi, bet tai nebėra tas modelis, kuris gyvavo 10 metų. Dalis žmonių nustebs, ypač jaunų, išaugo nauja karta, kuri nežino, kad pinigai apskritai kažką kainuoja. Yra du variantai – keisti modelį arba didinti nuomos pajamingumą. Jį galime didinti keliais apsektais: vienas – didinti pačią nuomą, bet šiemet tai bus labai sunku, nes nuomininkai nesutiks su tuo, matysime didėjančias energijos kainas ir nuomininkui dar padidės krūvis, jis tikrai svarstys apie kitokią nuomą, antra, pelno marža arba nuomos marža didėja, kai kaina krenta. Sumažėjus NT kainoms iki kažkokio lygio, pelningumas gali atsirasti, nes jeigu nuoma tapati, marža sumažėjo, vėl galbūt apsimokės. Korekcijų reikės.
– Kaip augančios palūkanų normos paveiks verslą, kuris jau dabar susiduria su mažėjančia paklausa (LB duomenimis, namų ūkių vartojimas nuosekliai mažėja visus 2022 m.)? Kurie sektoriai nukentėtų labiausiai?
– Būtent čia ir yra recesija, krizė, kaip ją pavadinsi. Jei vartotojui, šeimai per mėnesį išeina 200–500 eurų iš kišenės, vadinasi, jie kažkur sutaupys. Jei sutaupys, visuminė paklausa krenta, mažiau parduodi, krenta pelningumas, pradedi optimizuoti. Tai gali būti priimami sprendimai, ką daryti, ko atsisakyti. Pagrindinė sąnaudų eilutė visgi yra žmonės. Šiais metais turbūt pamatysime nedarbo padidėjimą, nors praeitus metus baigėme esant kiek aukštesniam nei 5 proc. nedarbui, ir tai yra rekordinis lygis Lietuvai, beveik visiškas užimtumas, o šiemet pamatysime atleidimus, kažkam teks pasikeisti darbus. Galima pajuokauti, kuo skiriasi krizė ir recesija: recesija – kai kaimynas netenka darbo, krizė – kai pats netenki darbo. Tai čia ir bus kažkam recesija, o kažkam krizė.
JWPLAYER_MAIN:1772
