Josvydas Elinskas/ELTASekmadienį įvyko pirmas prezidento rinkimų turas. Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, kaip ir 2019 metais, pateko į gegužės 26 d. vyksiantį antrąjį turą. Ekspertai dar prieš prasidedant rinkimams diskutavo, kad kandidatams į prezidento postą rinkimai nebuvo pakankamai svarbūs, komunikacijos bei siūlomų idėjų, politinių kampanijų buvo mažai. Dabar kalbama, kad pirmojo turo rezultatai parodė, jog tokių pastangų ir nereikia, o kandidatai, išėję į antrąjį turą, turi visą administracinį resursą ir toliau nekomunikuoti su rinkėjais. Apie tai ir pirmo turo rezultatus plačiau laidoje „Alfa taškas“ kalba Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos centro tyrimų vadovas Linas Kontrimas ir politologas Vytis Jurkonis.
Laidoje L. Kontrimas teigia, kad ne veltui jau ilgą laiką sklido klausimas, ar Lietuvai dar reikia visuotinių prezidento rinkimų, galbūt užtenka jų tik Seime, kaip yra Latvijoje ar Estijoje.
„Man atrodo, kad priežastis yra kitur. Aš ją diagnozuoju kaip partinės sistemos ligą, kad partijos šiuo atveju Lietuvoje yra stipriai aptingusios. Jos neberodo azarto kovoti, eiti į rinkėjus, todėl ir turime štai tokią kampaniją.
Juk demokratijose rinkimai yra ne tik tam, kad kandidatas ateitų ir prisistatytų, bet ir rinkėjams galimybė iš arti pačiupinėti kandidatą. Dabar mes tokios galimybės jau nebeturime“, – sako L. Kontrimas.
2019 m. I. Šimonytė pirmajame ture pirmavo, tačiau antrame pralaimėjo prieš dabartinį prezidentą G. Nausėdą. Tų metų rezultatai parodė, kad antrame ture rinkimai prasideda nuo nulio. Dabar I. Šimonytės atotrūkis nuo G. Nausėdos jau yra didelis, o politologas V. Jurkonis teigia, kad tikėtina, jog ir ne visa konservatorių partija balsavo už premjerę.
„Niekam ne paslaptis, kad šie rinkimai buvo tam tikras pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams, sužiūrėjimas ne tik sociologinių duomenų, bet ir kokios yra rinkėjų nuotaikos.
Aš manau, kad yra tikrai daug peno pamąstymams. Ignoruoti, jog viena trečioji visų rinkėjų yra nepatenkinti sistema, yra tas protesto balsas, jis yra rimtas signalas visiems elgtis atsakingai. Lengviausias dalykas, kurį galima padaryti, tai suprasti, kad reikia eiti ir kalbėtis su rinkėjais, net jeigu jie nėra tavo rėmėjai. Reikia mokėti išgirsti argumentus, nerimą“, – laidoje kalba V. Jurkonis.
JWPLAYER_MAIN:2578
