Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 28 d.


SUPRASTI RUSIJĄ
Rusijos kare – ES fiasko: atsargos pulkininkas S. Guzevičius įvertino, kas Europai kiša pagalius į ratus
Vladimiras Laučius
Alfa.lt
Saulius Guzevičius.

Nors Rusija kartais pašiepiamai vertinama kaip benzino kolonėlė su branduoliniu ginklu, kurios BVP, nepaisant naftos ir kitų gamtinių išteklių, mažesnis nei Italijos, o prieš ES ši agresorė apskritai esą nykštukė, karas Ukrainoje parodė, kad šiaip jau Europai nėra ko pūstis.

Trigubai didesnis gyventojų skaičius, keleriopai didesnė ir geriau išvystyta pramonė, aukštosios technologijos, mokslinis potencialas – visos šios ES savybės tarsi diktuoja, kad Rusija jai – anokia varžovė. Bet karas Ukrainoje parodė, kad jeigu „antroji stipriausia pasaulyje kariuomenė“ tėra mitas ir viešieji ryšiai, tai visas ES pranašumas kol kas yra tik hipotetinis; ES valstybėms sunkiai sekasi ne tik aprūpinti ukrainiečius ginkluote, bet ir rasti pinigų Ukrainai išsilaikyti.

Ypač gėdingas smūgis ES – artilerijos šaudmenų tiekimas. Šiais metais įsipareigojusi Ukrainai pristatyti apie milijoną artilerijos sviedinių, ES kol kas pagamino tik kelis šimtus tūkstančių. Tuo tarpu Rusija gavo milijoną artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos – valstybės, kuri laikoma atsilikusia diktatūra su šlubuojančia ekonomika, nė iš toli neprilygstančia demokratiškajai ES.

Gėdinga situacija – kol Rusija gauna ginkluotės iš atsilikusių valstybių, ES nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų.

Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius teigia, kad tai, ką matome, yra demokratijos silpnybės – nedidelei daliai ES narių, kaip Vengrija ar Slovakija, linkstant Rusijos pusėn, stringa tiek šaudmenų gamyba, tiek finansinė parama Ukrainai, o svarbiems sprendimams užblokuoti kartais tereikia vienos narės veto. Tuo tarpu Rusijoje klestinti diktatūra sugeba veikti gerokai sklandžiau.

„Mes turime reikalą su diktatūra, su vienvaldyste ar nedideliu ratu imperatoriaus, kur yra priimamas sprendimas ir visi jį vykdo. Dabar prieš tai mes turime demokratinę sistemą ir dargi ES turime veto teisę. Kuo baigėsi veto teisė Lenkijos karalystei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštystei, mes labai gerai žinome – liberum veto. Tai jau nuskambėjo pasakymai, kad galbūt tos vienintelės liberum veto teisės reiktų atsisakyti“, – laidoje „Suprasti Rusiją“ sakė atsargos pulkininkas.

Tiesa, situacija gan paradoksali – atsisakyti veto teisės būtų galima tik visų ES narių pritarimu, tuo tarpu bent vienos narės veto sugriautų visus tokius planus. Tačiau šiuo atžvilgiu S. Guzevičius – optimistiškas. „Matyt, Vakarai galėtų sugalvoti ir kitus mechanizmus. Nes jie vis dėlto pirmauja mintimi“, – teigia karininkas.

S. Guzevičius taip pat pažymėjo, kad, nepaisant šiuo metu girdimų nuogąstavimų, jog Rusija yra laiminčioji pusė, jos karybos būdas pasiteisino, situacija nėra tokia niūri.

„Aš negalėčiau sutikti, kad ta Rusijos, Mongolijos, Rytų karyba laimi. Ji laimi dėl to, kad yra valia politinė ir užvertimas lavonais priešininko pozicijų. Vakariečiai neįjungia savo mechanizmų, Vakarų kariavimo būdų, tai yra protingų, išmaniųjų kariavimo būdų. Parama kaip ir yra, bet ji neryžtinga tokia“, – teigia atsargos pulkininkas.

JWPLAYER_MAIN:2278

2023 12 30 14:28
Spausdinti