UnsplashAr sutiktumėte savo „Apple“ nešiojamąjį kompiuterį iškeisti į „Tuxedo“ ar „Slimbook“? „Apple“ išmanųjį telefoną – į „Fairphone“? Savo elektroninį paštą iš „Outlook“ ar „Gmail“ perkelti į „ProtonMail“, o „Google“ naršyklę pakeisti į „Proton“ ar „Qwant“?
Šie alternatyvūs produktai yra kuriami Europos gamintojų, tačiau jei į klausimus atsakėte neigiamai, esate ne vieninteliai. „Proton“ 2025 m. tyrimas rodo, kad 74 proc. viešai kotiruojamų bendrovių naudojo JAV įsikūrusių bendrovių, tokių kaip „Google“ ar „Microsoft“, produktus. 90 proc. europiečių naudoja „Google“ naršyklę, dar 5 proc. – „Microsoft“ naršyklę „Bing“. Įmonės „YouGov“ 2026 m. atlikta apklausa atskleidė, jog beveik du trečdaliai Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos ir Italijos gyventojų mano, kad pakeisti amerikietiškas technologijas europietiškomis yra gera idėja, tačiau 41 proc. pripažino, kad ji nėra realistiška.
Bendrovės „Synergy“ skaičiavimais, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ 2026 m. vis dar dominavo Europos debesijos rinkoje ir sudarė 70 proc., tuo metu didžiausi europiečių debesijos tiekėjai buvo vokiečių SAP ir „Deutsche Telekom“, abu užimantys vos po 2 proc. rinkos.
2026 m. Ekonomikos forume Davose prancūzų dirbtinio intelekto (DI) bendrovės „Mistral“ vadovas Arthuras Menschas perspėjo, kad Europai gresia tapti DI kolonija, ir ateityje veikiausiai 95 proc. visų skaitmeninių paslaugų ir DI bus importuojama. Vokiečių naršyklės „Ecosia“ vadovas Christianas Krollas portalui DeutscheWelle pareiškė, kad jei amerikiečiai išjungtų Europai priėjimą prie savo interneto naršyklių, Europai tektų grįžti prie telefonų knygų.
Bandymas visur pakeisti importą vietine gamyba nebūtų efektyvus – tai reikštų didesnes kainas ir lėtesnes inovacijas.
JAV prieš Europą laimi ir kapitalo rinkomis, ir mažesniu reguliacijų kiekiu – šie du ribojimai neleidžia taip greitai augti naujiems produktams, jau susiduriantiems su didžiuliu konkurenciniu spaudimu iš visame pasaulyje populiarių amerikiečių technologijų gigantų.
Anot Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, Europos bendrovės galėtų pavyti pagrindines pasaulio bendroves, jei sugebėtų sumažinti energijos ir žaliavų kainas bei užtikrinti kritinių medžiagų ir žaliavų tiekimą.
„Be viso to, Europos bendrovės turėtų sugebėti reikšmingai padidinti investicijas į strategines technologijas, inovacijas bei padidinti darbo našumą, – vardijo pašnekovas. – Žinoma, biurokratinė našta ES lygmeniu taip pat turi būti mažinama, įskaitant reguliavimo supaprastinimą, administracinės naštos mažinimą ir palankių sąlygų investicijoms užtikrinimą.“
„Svarbiausia ne tai, ar Europa pati gamins visą elektroniką ar programinę įrangą, o ar turės pakankamus pajėgumus ten, kur priklausomybė gali kelti riziką saugumui ir ekonomikai, – IQ komentavo Inovacijų agentūros „Manufacture Lab“ vadovas Justinas Didika. – Bandymas visur pakeisti importą vietine gamyba nebūtų efektyvus – tai reikštų didesnes kainas ir lėtesnes inovacijas.“
Tikroji nauda, pasak J. Didikos, atsiranda stiprinant Europos pozicijas kritinėse vertės grandinėse, o jei dalis produktų ir bus importuojami, Europa vis tiek laimi, kai aukštos pridėtinės vertės veiklos (projektavimas, komponentai, kibernetinis saugumas ar integracija) vyksta čia.
„Pagrindinis tikslas yra atsparumas ir technologinis suverenitetas. Be aktyvių veiksmų Europa rizikuoja dar labiau didinti priklausomybes, prarasti konkurencingumą ir silpninti savo ekonominį saugumą“, – įsitikinęs J. Didika.
