BYDKinijos elektromobiliai 2024 m. užėmė daugiau nei 20 proc. Europos Sąjungos elektromobilių rinkos, o jų kainos yra iki 40 proc. mažesnės nei europietiškų. Kinų elektromobilių invazijos nesustabdo prieš metus įvesti dideli ES muitai.
Šis šuolis kelia grėsmę Europos automobilių gamintojams ir suskaldė bloką dėl to, kaip reaguoti į, daugelio nuomone, egzistencinį iššūkį žemyno automobilių pramonei.
Kinai surado spragą
2024 m. spalio mėn. ES nustatė iki 35,3 proc. kompensacinius muitus Kinijos elektromobiliams, be standartinio 10 proc. importo muito. Tačiau Kinijos gamintojai pasinaudojo kritine spraga ir perėjo prie įkraunamų hibridinių modelių, kuriems taikomas tik 10 proc. bazinis muitas.
BYD per pirmąjį 2025 m. pusmetį ES užregistravo daugiau nei 20 tūkst. įkraunamų hibridinių automobilių, tai yra tris kartus daugiau nei 2024 m.
Iki rugsėjo Kinijos prekės ženklai užėmė rekordinius 7,4 proc. visų keleivinių automobilių pardavimų Europoje, pirmą kartą aplenkdami Pietų Korėjos automobilių gamintojus. BYD pardavimai ES rugsėjo mėnesį išaugo 272 proc., o „Teslos“ pardavimai sumažėjo 10,5 proc. Kinijos prekės ženklai užėmė 10,7 proc. Vakarų Europos EV pardavimų per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius, aplenkdami Pietų Korėją (8,5 proc.) ir Japoniją (2,8 proc.).
„Kinijos gamintojai laikomi penkeriais metais pralenkiančiais Vakarų konkurentus EV technologijų srityje“, – teigia investicinė bendrovė „Bernstein“, remdamasi pramonės lyderių atsiliepimais.
Spynos ant gamyklų vartų
Konkurencijos spaudimas privertė Europos automobilių gamintojus imtis skausmingos restruktūrizacijos.
Konsultacinė įmonė „AlixPartners“ įspėjo, kad iki 2030 m. Europoje gali atsirasti aštuonios nereikalingos gamyklos, o Kinijos prekės ženklai, kaip prognozuojama, užims iki 10 proc. rinkos ir kasmet kainuos Europos gamintojams nuo vieno iki dviejų milijonų automobilių pardavimų.
ES automobilių gamyklos šiuo metu veikia vidutiniškai tik 55 proc. pajėgumu.
„Volkswagen“, „Stellantis“ ir kiti didieji gamintojai pastaraisiais mėnesiais paskelbė apie laikiną gamybos sustabdymą keliose Europos gamyklose. „Volkswagen“ spalio mėnesį sustabdė gamybą Vokietijos elektromobilių gamyklose dėl silpnos paklausos, o „Stellantis“ uždarė šešias Europos gamyklas nuo penkių iki keturiolikos dienų.
Vokietijos automobilių dalių tiekėjai „Bosch“ ir „ZF Friedrichshafen“ paskelbė apie daugiau nei 20 tūkst. darbo vietų mažinimą dėl didėjančio spaudimo. 2025 m. pirmąjį pusmetį Europos automobilių pramonė paskelbė apie 22 tūkst. darbo vietų mažinimą.
ES neturi vienos nuomonės
ES ir Kinijos derybos dėl minimalių kainų nustatymo kaip alternatyvos muitams pasiekė „galutinį etapą“, tačiau vis dar nėra išspręstos. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius tvirtina, kad bet kokios minimalios kainos turi būti „tokios pat veiksmingos ir įgyvendinamos“ kaip dabartiniai tarifai.
ES lieka susiskaldžiusi dėl to, kaip agresyviai reaguoti į Kinijos konkurenciją. Dešimt valstybių narių parėmė 2024 m. spalio mėn. tarifus, penkios, įskaitant Vokietiją, prieštaravo, o dvylika susilaikė. Vokietija baiminasi keršto veiksmų prieš savo automobilių gamintojus, kurių pardavimų dalis Kinijoje siekia daugiau kaip 30 proc.
Prancūzija ir Italija parėmė stipresnį protekcionizmą, siekdamos apsaugoti vidaus gamintojus.
Kinijos gamintojai toliau steigia gamybos įmones Europoje, siekdami apeiti tarifus. BYD gamykla Szegede, Vengrijoje, artėja prie planuojamo 2026 m. gamybos pradžios, o galutinis gamybos pajėgumas bus 300 tūkst. automobilių per metus.
