ScanpixPastarųjų kelerių metų geopolitiniai sukrėtimai, ypač Rusijos invazija į Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš pokario tvarką, išryškino Europos ekonominį ir strateginį pažeidžiamumą. Tačiau būtent JAV ir Kinijos lenktynės dėl dirbtinio intelekto (DI) viršenybės lėmė, kad Europos atsiliekančių inovacijų ir mažėjančio konkurencingumo tapo neįmanoma ignoruoti. MIT profesorius Simonas Johnsonas klausė Nobelio premijos laureato ekonomisto Philippe’o Aghiono, kas kankina Europą ir kaip atgaivinti jos dinamiškumą?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Pradėkime nuo jūsų garsiausio indėlio į ekonomiką, t. y. jūsų kūrybinio naikinimo teorijos. Ar galite tai paaiškinti netechniniais terminais?
– Terminą „kūrybinis naikinimas“ sukūrė Josephas Schumpeteris, norėdamas apibūdinti procesą, kurio metu naujos technologijos išstumia senąsias. Tačiau, kai buvau studentas, nebuvo augimo modelio, kuris apimtų kūrybinį naikinimą, todėl Peteris Howittas ir aš jį sukūrėme. Pagrindinė idėja buvo ta, kad augimą skatina talentingų verslininkų kartos, kurios kuria ir plečia įmones.
