Céline Nieszawer © FlammarionVienas pirmųjų prancūzų savanorių, atvykusių į Ukrainą beveik prieš metus, pačioje karo pradžioje, parašęs knygą apie tai, o dabar vėl sugrįžęs į kariaujančią šalį, Florent’as Coury su IQ biuro Briuselyje vadovu Evaldu Labanausku aiškinosi, kodėl Prancūzijoje vyrauja tokios prorusiškos nuotaikos
– Jūs pirmosiomis karo dienomis išvykote savanoriu iš Belgijos į Ukrainoje kurtą užsieniečių legioną, ten tarnavote keletą mėnesių, tada grįžote į Prancūziją, dalyvavote rinkimuose, parašėte knygą apie savo patirtį, o dabar vėl esate Ukrainoje ir laukiate patvirtinimo iš užsieniečių legiono. Kodėl?
– Priežastis ta pati kaip ir tada, kai beveik prieš metus kartu su draugu lietuviu Tomu nuvykome į Ukrainą. Nuo pirmųjų karo savaičių iki balandžio pabaigos tarnavau Sakartvelo legiono dalinyje. Grįžęs nusprendžiau, kad būtina atlikti tam tikrą politinį darbą parašant knygą ir vėliau bendraujant su žiniasklaida. Taip ir padariau, turėjau aibę interviu nacionaliniuose Prancūzijos televizijos kanaluose, radijo stotyse ir laikraščiuose. Mano tikslas buvo išaiškinti Prancūzijos žmonėms, kurie yra labai prorusiški, kodėl Ukraina svarbi ginant Europą ir kodėl mes, prancūzai, turime būti drauge su žmonėmis, ginančiais savo laisvę. Tai labai svarbu, nes pernai vykusių prezidento rinkimų pirmajame ture daugiau nei pusė rinkėjų balsavo už kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės kandidatus, kurie yra prorusiški ir palaikantys Vladimirą Putiną.
Bet visu tuo metu man buvo aišku, kad sugrįšiu į Ukrainą kovoti, nors kiekvieną dieną šeima, artimieji ragino mane atsisakyti šių planų. Išties tai buvo sunki vidinė kova, kad nepakeisčiau sprendimo sugrįžti į Ukrainą.
