Visuomenė turėtų plačiau domėtis auditorių atliekamu darbu. Taip piliečiai būtų tikri, kad jų pinigai panaudojami tinkamai, įsitikinęs Europos audito rūmų pirmininkas Klausas Heineris Lehne. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis teigė bandantis pasėti mintį, kad teisės akto kelias nesibaigia už jį nubalsavus Europos Parlamente (EP).
– Visai neseniai lankėte ES valstybes nares, kuriose pristatėte Europos audito rūmų strategiją. Kaip politikai reaguoja į jūsų veiklą ir teikiamus pasiūlymus?
– Komunikacija su EP vyksta gana lengvai. Atvykęs į Briuselį ar Strasbūrą, gali apsilankyti bet kurio komiteto posėdyje, susitikti su jų pirmininkais ar nariais. Tai užtikrina sklandų informacijos perdavimą, iš karto sulauki refleksijų ir reakcijos. Gerokai sudėtingiau komunikuoti su ES Taryba. Jei dalyvauju Ekonomikos ir finansų reikalų komiteto posėdyje, jame man skiriamos nuo 5 iki 10 minučių, ir po trumpos, daugiausia 20 minučių trunkančios, diskusijos klausimas baigiamas. Per tiek laiko spėti pakalbėti apie strategiją, jos pamatus ir turinį beveik neįmanoma. Dėl šios priežasties pokalbį su Briuseliu turime keisti diskusija su ES valstybių narių sostinėmis, jų finansų ministrais, kitais vykdomosios valdžios atstovais. Tik taip galime ne tik aiškinti apie savo veiklą, bet ir atsakyti į jiems kylančius klausimus. Kol kas, mano nuomone, šis procesas buvo gana sėkmingas.
Politikai iš tiesų vertina tai, ką darome. Žinoma, ne visada ir ne visur. Kartais audituojamieji mano, kad mūsų jiems siunčiama kritika – nepagrįsta, jie jaučiasi viską gerai padarę. Bet tai – išimtys. Dažniausiai mūsų darbą jie vertina kaip pagalbą.