Asmeninis archyvas„Lietuva, Latvija ir Estija negali prilygti rusams ginkluote, bet jos gali sukurti gynybą, kuri laimėtų laiko NATO pastiprinimui atvykti“, – IQ biuro Briuselyje vadovui Evaldui Labanauskui teigė beveik 40 metų JAV jūrų pėstininkų korpuse ištarnavęs ir daugiau nei du dešimtmečius į karo mokslą besigilinantis atsargos pulkininkas Markas F. Cancianas.
– Puikioje analizėje „Atremti, o ne atkovoti“ pateikiate labai gerų patarimų NATO dėl Baltijos šalių saugumo. Analizė atlikta prieš NATO lyderių susitikimą Vilniuje. Dabar, praėjus pusmečiui po jo, ar matote kokių nors pozityvių, jūsų vardytas gaires atitinkančių pokyčių Aljanso politikoje? Bendrai, jūsų požiūriu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje buvo nesėkmė ar žingsnis į priekį?
– NATO vadovų susitikimas Vilniuje buvo naudingas žingsnis į priekį. Jame buvo aiškiai išreikšta parama Ukrainai. Net jei Ukrainai ir nebuvo nustatytas aiškus kelias į narystę, aukščiausiojo lygio susitikimas palengvina šį kelią, pavyzdžiui, įtvirtino, kad nereikės jokio narystės veiksmų plano. Vilniaus susitikime pakartota parama papildomoms sustiprintoms priešakinių pajėgų kovinėms grupėms, oro gynybai stiprinti, naujiems regioniniams planams rengti, bent 2 proc. BVP dydžio išlaidoms gynybai ir judėti naujojo NATO pajėgų modelio link. Visi šie veiksmai yra svarbūs.
Nereikia pamiršti, kad visoms šioms iniciatyvoms įgyvendinti reikės ilgalaikių pastangų daug metų. Planai ir įsipareigojimai yra žingsniai link pasiekimų, o ne pasiekimai patys savaime.
