BendrovėLatvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „Air Baltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas sako, kad per 11 darbo metų skrydžių bendrovėje jis nesulaukė nė vieno atstovo iš Lietuvos Vyriausybės, tačiau estai ir latviai atvyksta dažnai. Pokalbyje su IQ apžvalgininke Agne Piepaliūte oro linijų bendrovės vadovas svarstė, kodėl Lietuva vis dar yra pavadinama aviaciniu užkampiu ir kaip artimiausiu metu klostysis įmonės veikla.
– „Air Baltic“ netrukus švęs savo 28-ąjį gimtadienį (pokalbis vyko birželį – IQ past.). Kaip vertinate įmonės kelionę per šiuos metus?
– Mano kelionė organizacijoje prasidėjo 2011 m. Prie įmonės prisijungiau jai balansuojant ties bankroto riba (grynieji nuostoliai padidėjo nuo 51 mln. eurų 2010 m. iki 118 mln. eurų 2011 m. – IQ past.). Įmonė labai greitai plėtėsi, tačiau šis augimas buvo pernelyg spartus, pajamos neatitiko augimo tempo, ir „Air Baltic“ atsidūrė ant bankroto slenksčio. Tai paskatino per pusę sumažinti bendrovę. Augimas, kurį matome dabar, grindžiamas visiškai kitokiais ekonominiais sprendimais, o rekordinis rezultatas (įmonės pajamos pirmą pusmetį siekė 291 mln. eurų, 52 proc. daugiau nei 2022 m. pirmą pusmetį – IQ past.) yra pastarųjų 11 metų darbo rezultatas.
Vėliau su sunkumais susidūrėme ieškodami privačių investuotojų, kurie buvo reikalingi siekiant toliau augti. 2019 m. buvo labai sėkmingi, 2020-ųjų pradžia buvo daug žadanti, tačiau prasidėjo pandemija, kurią, kaip ir visos oro transporto bendrovės, išgyvenome sunkiai. Kai pasaulis pradėjo kalbėti apie koronaviruso plitimo pabaigą, kilo karas Ukrainoje. Nors yra daug iššūkių, stebime didelę skrydžių paklausą, fiksuojame naujus finansinius rekordus.
