Asmeninis archyvasBolonijos universiteto profesorius Marco Puleris įsitikinęs, kad dabarties įvykius Ukrainoje ir visoje posovietinėje erdvėje geriausia suprasti per istorinę perspektyvą. Interviu IQ žurnalo apžvalgininkei Agnei Piepaliūtei istorikas aiškino, kaip atsidūrėme ten, kur atsidūrėme.
– Rusija savo invaziją į Ukrainą teisina istorinėmis priežastimis? Kokias jas mato?
– Pagrindinis Kremliaus argumentas visuomet buvo siejamas su tariamu Ukrainos valstybingumo teisėtumo trūkumu. Ši retorikos linija yra viena pagrindinių Rusijos politiniame diskurse ne tik kalbant apie posovietinį laikotarpį. Skaitant ir klausantis Rusijos politinio elito, galima įžvelgti šį požiūrį: dramatiški politiniai sprendimai ir smurtinė karinė agresija tampa pateisinama siūlant revizionistinį istorijos požiūrį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 21 d. sakytoje kalboje Ukrainą pavadino marionetine valstybe, priklausoma nuo Vakarų, kurioje nėra vietos jokiam politiniam atstovavimui, kurios sienos yra ankstyvuoju sovietmečiu bolševikų lyderių padarytų „klaidų“ rezultatas ir sovietų lyderių vykdyto ilgalaikio „etninės inžinerijos“ proceso produktas. Toje pačioje kalboje Leninas buvo pavadintas pagrindiniu Ukrainos valstybingumo architektu.
