„Kalėjimas – labai gera gyvenimo mokykla, ir nesigailiu šios patirties. (...) Aš paprasčiausiai bandžiau likti žmogumi, nes kalėjimas žmones laužo, gadina labai stipriai“, – interviu IQ teigė Ukrainos režisierius ir aktyvistas Olegas Sencovas. Su juo Strasbūre kalbėjosi žurnalistas Evaldas Labanauskas.
Jo nepalaužė nei 20 metų kalėjimo nuosprendis už išgalvotus kaltinimus, nei penkeri metai už grotų. Lapkričio pabaigoje stojęs prieš Europos Parlamentą, kuris dar 2018 m. jam skyrė Sacharovo premiją, atrodė pasitikintis savimi. Sakė kalbą iš širdies, ne iš lapelio. Kalbėjo tvirtai, trumpais sakiniais, darydamas pauzes – suteikdamas laiko klausytojams ne tik išgirsti, bet ir suvokti tariamus žodžius: „Sacharovo premiją vertinu ne kaip asmeninį prizą, o kaip skirtą visiems ukrainiečių kaliniams Rusijoje, belaisviams, kareiviams fronte...“
„Aš netikiu Vladimiru Putinu ir kviečiu jus netikėti, – ragino 145 dienas Rusijos kalėjime badavęs ukrainietis: – Jei galvojate ištiesti ranką V. Putinui, prisiminkite 13 tūkst. žuvusių, visus kalinamus, kankinamus, žūstančius...“
Jo nesutrikdė ir vėliau spaudos konferencijoje vieno žurnalisto užduotas klausimas, peršantis mintį, kad civilius žudė ne tik pabėgusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pajėgos, bet ir protestuotojai. „Rusijos propagandos antraštėmis kalbate…“ – atrėžė O. Sencovas ir nuosekliai paaiškino situaciją.
