EPAnksčiau Lenkija buvo demokratinių pokyčių simbolis. Dabar – viso to, kas nutinka nuo jų nusisukus, įsitikinęs buvęs kandidatas į Lenkijos prezidento postą, Europos Parlamento narys Robertas Biedrońas. Su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute jis kalbėjosi apie paskutinę Lenkijos politikos viltį.
– Visai neseniai Lenkijoje vyko šalies prezidento rinkimai, kuriuose antrai kadencijai perrinktas valdančiųjų partijos remtas Andrzejus Duda. Didžiausios opozicinės partijos atstovas, Varšuvos miesto meras Rafałas Trzaskowskis nuo jo atsiliko vos dviem procentais. Kokios, jūsų nuomone, yra šių rinkimų pamokos opozicijai?
– Visų pirma, opozicija turėtų suprasti, kad dešiniojo sparno populizmas, ypač radikalusis, yra globalus fenomenas ir kad galimybės jį nugalėti nesuvienijus jėgų namie ir tarptautiniu lygmeniu yra labai menkos. Tai aktualu ne tik Lenkijoje. Panaši situacija Vengrijoje, Bulgarijoje, net JAV. Pasaulyje apstu valstybių, kuriose politikai naudojasi visuomenėje gyvais stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis, siekia suskaldyti rinkėjus. Kita vertus, visur galime rasti žmonių, kurie linkę balsuoti už tuos, kurie savo rinkimų plakatuose rašo neapykantos ir paniekos šūkius.
Opozicija turėtų suprasti, kad žmonės nusivylę. Už populistus jie balsuoja todėl, kad mes, demokratinės partijos, nepateisinome jų lūkesčių. Klaidų mes, žinoma, padarėme atsitiktinai, tačiau politikos paraštėse palikome per didelę visuomenės dalį. Pažadai, kuriuos siunčia dešiniojo sparno populistai, kai kuriems žmonėms yra gerokai patrauklesni.
