Belgijos Liuveno universiteto docentas Stevenas van Hecke įsitikinęs, kad dabar toną ES ir NATO diktuoja Lenkija ir Baltijos šalys. IQ apžvalgininkei Agnei Piepaliūtei jis pasakojo, kaip pakito Europos integracijos idėja.
– Kaip pasikeitė ES nuo susikūrimo?
– Tai, ką matome dabar, yra tikras lūžis, nes, mano supratimu, prasidėjo trečiasis Europos integracijos proceso etapas. Pirmasis tarpsnis – Šaltojo karo laikotarpis, kai Europos integracijos projektas daugiausia buvo susijęs su rinkos integracija ir apsiribojo Vakarų Europa. Šis etapas baigėsi griuvus Berlyno sienai, nukritus geležinei uždangai ir subyrėjus Sovietų Sąjungai. Neatsitiktinai tai ir Mastrichto sutarties laikotarpis. Ši sutartis yra tarsi ES lūžio taškas, nes ji tampa ne tik ekonomine, bet ir politine sąjunga. Tai jau nebėra tik rinkos integracija, be to, plėtra vyksta į Rytus, atsižvelgiant į ekonominę ir politinę globalizaciją.
Antrasis laikotarpis skaičiuojamas nuo Mastrichto sutarties ir baigėsi tik 2016 m., kai įvyko „Brexito“ referendumas ir JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas. Pirmą kartą Baltuosiuose rūmuose sėdėjo prezidentas, kuris nepalaikė Europos integracijos projekto, priešingai, jis bandė žaisti sabotažo žaidimus.
