Technologinė pažanga, kaip ir žmonių susidomėjimas ja, stebina, sako Nobelio fizikos premijos laureatas, Masačusetso technologijos instituto profesorius Wolfgangas Ketterle. Tačiau to negana. Kalbėdamasis su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute jis teigė, kad norėdami keisti žmonių gyvenimus, turime užtikrinti mokslo, politikos ir verslo sąveiką.
– Nobelio fizikos premija buvo skirta už pradines įžvalgas apie Bose’o-Einšteino kondensatą, padėjusias pamatus tolimesniems tyrimams. Mums pavyko pasiekti pačią žemiausią kada nors laboratorijoje pasiektą temperatūrą – lazeriais atšaldėme atomus beveik iki absoliutaus nulio temperatūros (−273,15 laipsnio Celsijaus) ir sukūrėme tokią aplinką palaikantį šaldytuvą. Tyrimų metu tai leido atrasti naujas ir tirti esamas medžiagas. Mano nuomone, tai lėmė technologijos ilgaamžiškumą. Šiandien mokslininkai jau netiria paties kondensato, tačiau naudoja tą pačią technologiją dar žemesnei temperatūrai pasiekti.
Tai mums leidžia savo rankose laikyti pamatinių gamtos dėsnių kontrolę. Aukštoje temperatūroje atomai juda greitai ir atsitiktinai. Šaltyje jie – ramybės būsenoje. Tad dėlioti juos galime tarsi lego kaladėles – kurti naujas, prieš tai neegzistavusias medžiagas. Tai varomoji šios tyrimų srities jėga.
Pateiksiu jums pavyzdį su snaige. Įsivaizduokite, kad gyvenate labai karštoje pasaulio vietoje, niekada nesate matęs nei sniego, nei ledo. Juos išvysti galėtumėte tik tada, jei jūsų šalies mokslininkai sukonstruotų šaldytuvą. Staiga atvėrę jo duris, pamatytumėte tai, ko niekada nesate sapnavę: žemoje temperatūroje iš vandens lašelių susiformavusias snaiges.
