Asmeninis archyvasLietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė labai nevienareikšmius signalus. Nors neslopstantis neapibrėžtumas, kylančių palūkanų našta, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikia verslo lūkesčius, kai kurie sektoriai pasirodė geriau, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 0,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 0,9 proc.), o palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu jis padidėjo net 2,8 proc.
Prie ekonomikos atsparumo prisidėjo informacinių ir ryšių technologijų, transporto ir saugojimo, statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos. Tuo tarpu, pramonė, nekilnojamojo turto operacijos susiduria su cikliniais iššūkiais ir demonstruoja prastesnius rezultatus.
Nepaisant infliacijos padarinių ir kylančių palūkanų normų poveikio asmeniniams finansams, tiek vartotojų lūkesčiai, tiek mėnesiniai mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimo apetitas nebjūra. Tai palanku vidaus prekybos ir į vidaus rinką orientuotų paslaugų sektoriams.
Netikėtą atsparumą demonstruoja transporto sektorius. Rusijos invazija į Ukrainą ir atgrasi jos sąjungininkė Baltarusija panaikino vieną svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų – Rytų-Vakarų transporto koridorių. Vangi kertinių rinkų paklausa Europoje taipogi turėtų lėtinti transportavimo paslaugų apsukas. Nepaisant to, transporto sektorius teigiamai prisidėjo prie antrojo ketvirčio BVP rezultato.
Nudžiugino geri statybų sektoriaus rezultatai, nes išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoms, sunku buvo tikėtis statybų proveržio. Verslo apetitas investicijoms ir plėtrai yra stipriai susilpnėjęs dėl ciklinių makroekonominių veiksnių, karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo ir kylančių palūkanų normų. Tačiau operatyvieji statybos darbų apimčių duomenys rodo dviženklį inžinerinių statinių plėtros šuolį. Pavasario mėnesiais ši statybos darbų kategorija realia apimtimi pašoko daugiau nei ketvirtadaliu.
Taigi, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas su kaupu kompensavo netektis kituose statybų sektoriaus segmentuose. Įlietos į ekonomiką viešosios investicijos tinkamu momentu suveikė kontracikliškai ir amortizavo ciklinius neigiamus padarinius ir kitų ekonominių veiklų praradimus.
Griežtėjanti pinigų politika, vangi paklausa kertinėse eksporto rinkose, besitęsiantis neapibrėžtumas, sukauptas brangiai gamintų prekių sandėlis ir grėsmės konkurencingumui stipriai siaurina eksportuotojų manevro laisvę. Tad tradicinės pramonės šakos ir toliau fiksavo reikšmingus metinius nuosmukius, lėtėjo net ir inžinerinės pramonės plėtra. Tiesa, metinį pramonės produkcijos nuosmukį birželį keitė augimas. Vis dėlto, jį lėmė ne lūžis visos pramonės raidos tendencijoje, o techniniai veiksniai, susiję tik su naftos perdirbimo pramonės šaka. Didžiulį naftos perdirbimo apimčių metinį šuolį lėmė žema palyginamoji bazė dėl pernai birželį vykusių planinio remonto darbų.
Stebint į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios smukusius euro zonos ir mums svarbių didžiųjų ES valstybių pramonės pirkimo vadybininkų indeksus, tikėtina, kad antroji metų pusė pramonei išliks sudėtinga.
Vertinant ateities perspektyvas, neapibrėžtumas išlieka didelis. Nemažai rizikų slepia trečiasis ketvirtis, nes tuomet BVP struktūroje reikšmingą svorį turi žemės ūkis ir derliaus rezultatai, kurie dėl nepalankių orų gali būti gerokai prastesni nei pernai. Antroji metų pusė kol kas pragiedrulių nežada ir eksportuojančiai pramonei, nes aukštų palūkanų poveikis verslo apsukoms išsivysčiusiose šalyse dar tik įsibėgėja.
Nerimo židinio tampa ir paskelbta Kinijos ekonomikos skatinimo ambicija. Spartesnė Kinijos raida tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas, o tai galėtų pakurstyti infliaciją.
