Asmeninis archyvasNuo mokesčių reformos ir „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje statybos pradžios – kokias temas šiais metais stebėjome ekonomikoje?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Pirmoji – ekonomikos konkurencingumas. Jis – ne tik prielaida žmonėms kurti gerovę ir surinkti valstybės biudžetą, bet ir šalies saugumo garantas. 2024-ųjų pabaigoje „Teltonika“ į dienos šviesą ištraukė tai, ką nuosekliai argumentavome visuomenei ir politikams, – šalies gyventojus, įmones ir valstybės institucijas apraizgiusią biurokratiją. Pareiškimas stabdyti milijonines investicijas Lietuvoje mobilizavo politikus kalboms apie sparčius valdžios sprendimus ir biurokratijos mažinimą.
Gana greitai jas pakeitė kitos temos, bet teigiamų poslinkių vis dėlto įvyko. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pavedė jai pavaldžioms institucijoms rasti bent po tris sritis, kuriose galima tuoj pat sumažinti administracinę naštą, atsisakyti perteklinių funkcijų. Patvirtinti „žaliasis koridorius“ ir „investicijų greitkelis“ – nuostatos stambias investicijas įgyvendinti greičiau ir paprasčiau. Finansų ministerija sutelkė kitas ministerijas rasti erdvės sutaupyti – bent jau mažinant pastatų išlaikymo kaštus. Mūsų Vyriausybei pasiūlytas sisteminio dereguliavimo žvilgsnis tapo pamatu sukurti perteklinių reguliavimų mažinimo komisiją. Tiesa, ji apsistojo ties verslo ir institucijų ginčais. Keičiantis Vyriausybėms, darbams šiose srityse užtrauktas rankinis stabdys.
Antroji tema – mokesčiai. Nuo 2026 m. pradžios įsigalios tai, ką XIX Vyriausybė laikė „kosmetiniais pakeitimais“: didės pelno mokestis įmonėms, bus progresyviai apmokestinamos gyventojų pajamos, įvedamas draudimo sutarčių mokestis ir kt. Nors, tarptautinių organizacijų vertinimais, išliekame tarp vieną konkurencingiausių mokesčių sistemų turinčių šalių, nerimą kelia ne tarifai. Svarstymų metu akcentavome, kad pokyčiai labiausiai gali paliesti vidurinę klasę – tuos žmones, kurie paprastai laikomi demokratijos ir ekonominio augimo pamatu. Gyventojai gali ieškoti būdų, kaip išvengti didesnio mokesčio tarifo, o gal verta persikelti į mažesnio apmokestinimo valstybę?
Vis didesnė biudžeto dalis judės nuo ateities investicijų prie praeities įsipareigojimų administravimo.
Net jei tokia pasekmė ir nenumatyta mokesčių įstatyme, įspėjome, kad ne visuomet pajamos į valstybės biudžetą auga tolygiai su didėjančiais mokesčių tarifais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako nuogąstavimus girdinti – svarbiu siekiu laiko poreikį stebėti mokesčių reformos poveikį ir priimti greitus sprendimus.
Metų pabaigą vainikavo 2026 m. valstybės biudžeto priėmimas. Diskusijas dėl realaus ir popierinio biudžeto gynybai augimo palikus nuošalyje, nerimą kelia skolos, augantis valstybės biudžeto deficitas. Jau netrukus palūkanoms už skolą išleisime per 1 mlrd. eurų. Dienos – ar metų – pabaigoje tai reiškia, kad vis didesnė biudžeto dalis judės nuo ateities investicijų prie praeities įsipareigojimų administravimo.
Šiais metais priimta pensijų reforma sumažino paskatas kaupti senatvei ir sustiprino signalą, kad dabartinis vartojimas svarbesnis už ilgalaikį finansinį savarankiškumą. Gyventojų ir kaupiančiųjų nepasitenkinimas sistema aiškus ir vertas dėmesio, tačiau esminis klausimas tas pats – ar pensijų politika skatina žmogų rūpintis savo senatve?
Ilgalaikis požiūris ne visada atsispindėjo ir darbo rinkos politikoje. Dalis gyventojų šiandien iškrenta iš darbo rinkos arba į ją nebesugrįžta dėl valdžios sprendimų ir socialinių išmokų dydžio – tam tikrais atvejais didesnių nei jų galimas gauti atlyginimas. Per metus valstybės biudžetas dėl to, skaičiuojama, praranda kelis šimtus milijonų eurų, o ekspertai įspėja, kad polinkis nedirbti persiduoda iš kartos į kartą. Aukščiausiu lygmeniu diskutuojant, ką daryti, kol kas matyti nesutarimas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo iš sistemos ištraukti piktnaudžiautojus, o premjerė laikosi pozicijos bet kokia kaina saugoti nedarbo išmokas net ir išėjusiems iš darbo savo noru.
*****susije*****
Darbą nutraukus XIX Vyriausybei, atsitraukė ir planai stebėti kainas. Lengviau atsikvėpėme – juk maišomos priežastys su pasekmėmis, o kainų stebėjimas veda centralizuoto jų nustatymo ir didesnio valstybės kišimosi į rinką link. Net jei kol kas to politikai ir nesitiki daryti.
2025-aisiais naujai suskambo žodis „atsakomybė“ – pirmiausia politinė. Bet prasidedanti nuo mažų dalykų – kasdienių sprendimų – ir perauganti į įsipareigojimą valstybės ateičiai. Klausimas, kaip rinksimės jį atliepti? Dar kartą įsitikinome, kiek pagundų slypi valdžioje, o mūsų kaip visuomenės atsparumas priklauso tik nuo mūsų pačių.
Vienaip ar kitaip, visos minėtos temos bus aktualios ir 2026-aisiais: stebėsime mokesčių ir pensijų reformos poveikį, į kurią pusę nusvers darbo rinkos svarstyklės ir kiek matomai valdžios ranka įsitrauks į laisvus mainus. Visgi ekonomiką augina ne valdžios sprendimai, o žmonės – tegu tai ir būna mažytis palinkėjimas kitiems metams.
Kotryna Tamkutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė
