Asmeninis archyvas2026-ieji pasaulio ekonomikai atneša išskirtinę nežinomybę. Ekonomikos netikrumas šiuo metu yra kelis kartus didesnis nei pandemijos laikotarpiu. Tai lemia atsargesnį įmonių, investuotojų ir vartotojų elgesį bei kuria aplinką, kurioje prognozuoti tampa gerokai sunkiau. Vis dėlto, nepaisant pasaulinių rizikų, keliems sektoriams Lietuvoje prognozuojami palankūs metai.
Daug netikrumo, mažai optimizmo
Pasaulio mastu ekonominės prognozės 2026 m. išlieka gana kuklios. Netikrumas, susijęs su geopolitika, prekybos politika ir didžiosiomis ekonomikomis, stabdo daugelį sprendimų – tiek investuotojų ir vartotojų, tiek įmonių. JAV šiuo metu atrodo gyvybingiausiai: išsiskiria stipresnis vartojimas ir lūkesčiai dėl dirbtinio intelekto proveržio. Tačiau kartu išlieka reikšminga rizika dėl prekybos politikos pokyčių, kurie gali būti staigūs ir sunkiai prognozuojami.
Europa ir Azija į 2026-uosius žengia su lėto augimo perspektyva. Kinija susiduria su vidinėmis problemomis, kurias kiekvienais metais bandoma spręsti naujais planais, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis. Papildomą netikrumą kuria ir nauji prekybos tarifai – tai gana naujas reiškinys, kurio viso poveikio pasaulis dar nejaučia. Šalys, tiesiogiai prekiaujančios su JAV, jau vienaip ar kitaip prisitaiko, tačiau tokios šalys kaip Lietuva, su JAV susijusios netiesiogiai, 2026 m. gali jausti antrines tarifų pasekmes.
Lietuva taip pat yra vadinamoje „pafrontės“ zonoje – šalia karo ir nestabilumo. Karas Ukrainoje, įtampos su Baltarusija, įvairūs incidentai, tokie kaip kontrabandiniai oro balionai ar laikini sienų uždarymai, kelia papildomų rizikų mūsų verslams. Šios rizikos nėra naujos, tačiau įmonės prie jų kartais pripranta, todėl staigesni pokyčiai – pavyzdžiui, visiškas sienos su Baltarusija uždarymas – gali užklumpti nepasiruošus.
Palankūs metai prognozuojami trims sektoriams
Tikėtina, kad sparčiausiai 2026 m. augs trys kryptys. Pirmiausia – mažmeninė ir didmeninė prekyba. Prekybininkai turėtų sulaukti gerų metų, nes dalis gyventojų pensijų lėšų bus išleidžiama vartojimui, tad bendra vidaus paklausa išliks stipri.
Gerai sektis turėtų ir paslaugų sektoriui. Kelionių organizatoriai, turizmo, pramogų, maitinimo, įvairių gyventojams skirtų paslaugų įmonės turės progą pasinaudoti padidėjusiomis lietuvių išlaidomis. Ypač vasarą žmonės, atsiėmę pensijų lėšas, tikėtina, jas leis aktyviau nei įprastai.
Palankūs metai prognozuojami ir aukštųjų technologijų bei gynybos pramonės šakoms. Elektronikos, optikos ir kitos aukštųjų technologijų pramonės sritys, susijusios ar galinčios būti susijusios su gynybos pramone, jau dabar pasižymi geresne perspektyva ir nesusiduria su
ryškesniu sulėtėjimu. Didėjantis gynybos poreikis skatina tam tikrų technologijų paklausą ir atveria gamintojams naujų nišų.
Daugiau iššūkių – pramonei ir transportui
Tuo tarpu daliai tradicinių sektorių 2026-ieji bus sudėtingesni. Didžioji dalis Lietuvos tradicinės pramonės – mediena, baldai, trąšos, plastikas, metalo gaminiai – veikia rinkose, kuriose bendros augimo tendencijos išlieka lėtos. Papildomą nežinomybę kuria JAV prekybos politika, kurios poveikis gali pasireikšti ne iš karto.
Transporto sektoriui sudėtinga dėl sumažėjusių gamybos apimčių užsienyje ir dėl geopolitinių aplinkybių, ypač vežant prekes į rytų kryptis, kuriose situacija išlieka neaiški.
Chemijos pramonei 2026 m. taip pat nebus lengva. Dėl brangių žaliavų ypač dujų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir konkurencijos iš rytų kaimynių šio sektoriaus sąlygos išlieka sunkios. Tai, kad dalis įmonių net nepradeda cechų darbo, rodo sudėtingą situaciją rinkoje. Artimiausiais metais reikšmingo palengvėjimo tikėtis nereikėtų.
Ateinančių metų rizikos ir kryptys
2026 metais išlieka tikimybė, kad realybė gali būti sudėtingesnė nei šiandien leidžia manyti prognozės. Tai ypač aktualu pramonei ir transportui, kur užsakymų jau sumažėję, o geopolitinis netikrumas gali paveikti tiek paklausą, tiek logistiką. Kita rizika susijusi su JAV politika, kuri gali lemti papildomų nežinomųjų dėl prekybos su rytų kryptimis ir jų poveikio Lietuvos vežėjams.
Mažai tikėtina, tačiau reikšminga galimybė būtų karo Ukrainoje pabaiga. Tai iš karto sumažintų rizikų lygį, atvertų naujų paslaugų ir projektų poreikį Europoje bei sukurtų naują ekonominių galimybių etapą. Vis dėlto dabartinės aplinkybės rodo, kad tokia perspektyva 2026 m. nėra labiausiai tikėtinas scenarijus.
Vertinant 2026 metus, bendras Lietuvos ekonomikos vaizdas išlieka labiau pozityvus nei neigiamas. Vidaus rinkos verslai turės palankesnes sąlygas, tuo tarpu eksportuojantys sektoriai ir toliau veiks didelio netikrumo aplinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad struktūrinės problemos bus išspręstos – tai bus labiau vieneri stipresni metai, kurių poveikis bus laikinas. Po jų ekonomika gali grįžti prie kuklesnio augimo.
Jonė Kalendienė yra ILTE ekonomistė
