Asmeninis archyvasPrisėdusi rašyti šio komentaro, pirmiausia ėmiausi minties eksperimento. Su „ChatGPT“, žinoma. „Padėk man įtikinti šio komentaro skaitytoją, kad teisės aktų infliacija ir per menkas politikų dėmesys įstatymų kokybei yra rimta problema su rimtomis pasekmėmis“, – parašiau pokalbio su dirbtiniu intelektu lange. Nebylų mirksnį greitai pakeitė žodžiai: „Žinoma, štai, ką man pavyko sugalvoti.“
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Įsivaizduokite gamyklą, per kelias valandas pagaminančią kelis šimtus stiklinių. Kuo daugiau, tuo geriau – sako gamybos vadovas ir didina apsukas. Per tą patį laiką pakavimo dėžes jau pasiekia trečdaliu daugiau indų. Tačiau dalis jų dūžta dar pakeliui į parduotuves, kita dalis grąžinama nepatenkintų pirkėjų, žiniasklaidoje pasirodo pranešimas apie vieno jų patirtus sužalojimus. Įmonė atsiprašo: per menką dėmesį skyrė kokybės kontrolei, trūksta už tai atsakingų darbuotojų.
Iš gamyklos nusikelkime į sodą ir susipažinkime su jame dirbančiu sodininku. Jo daigyklos – pilnos naujų sodinukų, jis vos spėja suktis sodindamas juos į gėlyną. Kuo toliau, tuo jam darosi sunkiau. Ir ne amžius ar nuovargis čia kaltas. Senų augalų jis nekarpo ir negeni, neravi piktžolių ir neskina nužydėjusių žiedų.
Gana toli, sakysite, nuvedė tas minties eksperimentas nuo teisėkūros ir jos kokybės, bet visų iliustracijų moralas gana aiškus: procese nepamesti kokybės, pasenusį keisti aktualiu, skirti laiko įsigilinti, matuoti ir tik dešimtą kartą kirpti. Viso to Lietuvos teisėkūroje ir toliau labai trūksta. Pagrindinės ją kamuojančios problemos yra tai, ką kartu su „ChatGPT“ ir stengėmės jums paaiškinti.
Kokybiški įstatymai yra valstybės pamatas, kuriam įsipareigoti privalo bet kuri dauguma.
Lietuvos laisvosios rinkos institute analizuodami su biudžetu, mokesčiais, įmonių reguliavimu susijusius teisės aktus, stebime, kaip dažnai juose neatsižvelgiama į tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principus. Nors tai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės ir gero valdymo principų. Negana to, įstatymo projektas registruojamas, pasiekia Seimo komitetus, yra svarstomas, dėl jo kelis kartus balsuojama ir, praėjus ne vienam mėnesiui, geriausiu atveju jis atmetamas.
Panašiai nutiko su įstatymu, kuriuo siekta įpareigoti maitinimo įstaigas siūlyti klientams nemokamą vandenį. Po 238 dienų svarstymų, taisymų ir balsavimų jis nebuvo priimtas. Nors dar pirmosiomis jo gyvavimo dienomis Seimo Teisės departamento buvo įvertintas kaip galintis pažeisti konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Situacija kartojasi ir su socialdemokratų registruotu pasiūlymu įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams. Teisės departamentas jį vertina kaip prieštaraujantį Konstitucijai.
Nevertinamos ir alternatyvos – gal naujas reguliavimas nepasieks savo tikslų ir geriau būtų daugiau dėmesio skirti švietimui ar atsisakyti esamų taisyklių. Nepakankamas dėmesys skiriamas ir teisės akto sąnaudų ir naudos analizei, jo poveikiui įvertinti. Net ir priimant su mokesčiais susijusius pakeitimus, aiškinamuosiuose raštuose galima rasti išvadą, kad poveikis šalies finansams, gyventojams ar įmonėms nenumatomas. Perkeliami ES teisės aktai dažnai „auksuojami“ juos praplečiant, pasirinkus griežčiausią reguliavimo būdą ar numatant neadekvačius įgyvendinimo terminus.
*****susije*****
Daugelis šių teisėkūros problemų buvo įvardyta 2020–2024 m. Seimo kadencijoje, įsipareigojimas jas spręsti deklaruotas aukščiausiu politiniu lygmeniu, tačiau įgyvendinti pavyko tik kosmetinius pakeitimus. Seimo kanceliarijos analitikai skaičiuoja, kad sumažėjo skubos tvarka priimamų įstatymų rodikliai. Vyriausybė, nors ir išliko daugiausia teisės aktų inicijavusia tokią teisę turinčia institucija, registravo 528 teisės aktų projektais mažiau, nei tai darė praėjusi valdžia. Šios kadencijos Seimo 404-iuose posėdžiuose buvo priimta 317 teisės aktų mažiau nei 2016–2020 m. kadencijoje (3278 teisės aktai per ketverius metus), vidutiniškai septyni per posėdį.
Ryškesnių pokyčių kol kas nežada ir politinę daugumą po rinkimų formuosiančios politinės jėgos. Didžioji dalis jų rinkimų programose užčiuopia ką tik įvardytus teisėkūros negalavimus. Tačiau trūksta įsipareigojimo pažadus įgyvendinti tik atsakius į įstatymų leidybos ydas. Beje, tikimasi, kad dalį jų padės nuslopinti dirbtinis intelektas. Geriau, greičiau ir paprasčiau susigaudys įstatymų raizgalynėje. Tiesiai šviesiai apie tai paklaustas, „ChatGPT“ atsako: „Mano gebėjimai tinkamai interpretuoti įstatymus vis dar gana riboti.“
Aptartas minties eksperimentas įrodo, kad stiklinės dūžta dėl per menko dėmesio kokybei, sodininkas vargsta, o gėlynas iki galo neišsiskleidžia gražiausiomis spalvomis dėl piktžolių ir senų augalų. Lygiai taip pat teisėkūroje: teisinės sistemos užterštumas lemia, kad įstatymai paneigia savo tikslus ir tampa netvarkos bei nestabilumo šaltiniu, kurių pasekmes jaučiame visose gyvenimo srityse: nuo švietimo ir sveikatos iki investicinės aplinkos ir technologijų. Kokybiški įstatymai yra valstybės pamatas, kuriam įsipareigoti privalo bet kuri dauguma.
Kotryna Tamkutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė
