Asmeninis archyvasVilniaus universiteto ekonomistai galėtų padėti apskaičiuoti išlaidas į ligų prevenciją ir palyginti jas su ligų gydymo kaina, arba suskaičiuoti, ką geriau statyti – dviračių takus ar automobilių aikšteles. Bet nesu tikra, ar kol kas tokią analizę kas norėtų skaityti. Ir juo labiau, ar ji galėtų tapti svariu argumentu ant politikų stalo.
Nes skaičiai galėtų parodyti didelių sveikatos bei socialinės apsaugos sistemos pokyčių poreikį. Mūsų visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, kartu juntamas spaudimas likti darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Plinta naujos priklausomybės – ne tik nuo alkoholio ar tabako, bet ir nuo maisto, net socialinių tinklų. Ką parodytų tyrimai dėl žalos mažinimo šiose srityse?
Galbūt kiti tyrimai atskleistų, kad neverta nieko keisti sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau reikia didinti kapinių plotus arba gimstamumą?
Kai politikai tikrai pradės galvoti strategiškai ir sveikatos apsaugos srities ekonomika, jiems taps įdomi, įskaitant sveikatos sektoriaus priemonių gamybą, srities pelningumą, sveikatos paslaugas ir jų ekonominį vertinimą, mes galėsime padėti ir be specialių studijų programų.
Įvairios medicinos, ekonomikos ir vadybos studijos yra populiariausios Vilniaus universitete. Kiekvienoje iš jų šiemet studijas pradeda po daugiau nei 500 žmonių. Be to, Vilniaus universitete galima rinktis vadybos arba ekonomikos gretutines studijas, kurios suteikia žinių šiose srityse. Yra ir šią sritį dengiančių pasirenkamų dalykų. Ekonomistus „paversti“ medikais ar medikus perkvalifikuoti į ekonomistus nebūtų paprasta, tačiau to ir nereikia – verčiau auginti gerus medikus ir gerus ekonomistus bei skatinti jų bendradarbiavimą ir smalsumą.
Sveikatos ekonomika yra labai įdomi tyrimų sritis, ir savo fakultete mes įsitrauksime ją į tiriamų mokslo krypčių portfelį (ar įsitrauks politikai, nežinau). Mes analizuosime, o žmonės tegul galvoja, ką geriau pirkti, tabletes ar sporto batelius. Atrodytų, juokauju taip klausdama, tačiau atsakyti vienareikšmiškai sudėtinga, nes reikia ir ligoninių, ir stadionų.
Džiugu, kad Lietuvos visuomenė eina sveikesnės gyvensenos keliu, kuri kartu yra ir ligų prevencija. Savivaldybės ir verslas siūlo įvairias veiklas, skatina žmones judėti, dirbti trumpiau, ilsėtis ilgiau ir daugiau dėmesio skirti savijautai. Žmonės renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, o kompanijos kuria naujoviškus mažiau kenksmingus produktus įvairiose srityse.
Bet norėtųsi matyti daugiau su sveikatinimu susijusių investicinių projektų, turėti privalomus sveikos gyvensenos užsiėmimus universiteto studijose, pasaulinio lygio sporto centrą Vilniaus universitete. Lietuvoje galėtų būti populiaresnis sveikatos draudimas, susijęs su prevencinėmis priemonėmis. Reabilitologo paslaugos šiuo metu beveik nepasiekiamos, kol ligonis dar paeina – norėčiau, kad būtų iš esmės kitaip, kad jaučiantis ligos simptomus žmogus gautų priežiūrą, kuri leistų nesusirgti. Kad Lietuva būtų ne tik laimingiausių, bet ir sveikiausių bei dideles pajamas uždirbančių žmonių šalis.
Moksliniai tyrimai sveikatos ekonomikos srityje, aiškūs ekonominiai skaičiavimai ir jais grįsti strateginiai sprendimai galėtų pakeisti situaciją. Investicijos į šią sritį, įvairias medicinos technologijas bei viešąją infrastruktūrą prie to jau prisideda. Jei dar pridėtume strateginę politiką ir žiniasklaidą, kuriai tai rūpėtų, galėtume pasiekti puikių rezultatų.
Prof. dr. Aida Mačerinskienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė
