Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 21 d.


KOMENTARAS
Ar Lietuvoje tik jaunimas išgirdo įspūdingus NVIDIA rezultatus?
Kristina Ruseckienė
Asmeninis archyvas
K. Ruseckienė.

Didžiulę įtaką dirbtinio intelekto technologijų raidai daranti bendrovė NVIDIA paskelbė rekordinius ketvirčio rezultatus – pajamos sudarė 81,6 mlrd. JAV dolerių. Vertingiausios pasaulio įmonės pranešimas užbaigė vadinamojo „Magiškojo septyneto“ rezultatų seriją, kuri pasižymėjo stipriu pelno augimu. Technologijų bendrovių naujienos pasaulyje sulaukė didelio investuotojų dėmesio. O Lietuvoje?

SEB banko tyrimas rodo, kad apskritai įvairių bendrovių akcijas renkasi daugiau negu trečdalis investuojančių asmenų Lietuvoje. Dažniausiai jos patenka į 40–49 metų asmenų investicijų portfelius. Tuo metu jaunesni investuotojai dažniausiai renkasi biržoje prekiaujamus fondus (ETF).

Nuo „Apple“ – pirmosios istorijoje JAV bendrovės, pasiekusios vieno, o vėliau dviejų ir trijų trilijonų JAV dolerių kapitalizaciją, iki 5 trilijonų vertės NVIDIA – kiekviena technologijų milžinė daro reikšmingą įtaką akcijų rinkoms ir JAV ekonomikai.

Įtaką sustiprina tai, kad į šias bendroves gali investuoti daugybė žmonių – taip pat ir Lietuvoje. Tad pasaulinių milžinų verslo rezultatai ir vertės pokyčiai sulaukia natūralaus dėmesio, kaip ir pavasarį pasirodantys vietinių, Baltijos biržos, bendrovių metiniai rezultatai ir visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai. Kiekvienas investuotojas tikisi ir laukia grąžos – dividendų ar vertės augimo.

Investuotojų pasirinkimai atspindi skirtingus poreikius ir požiūrius

Pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, akcijas į savo investicijų portfelį Lietuvoje įtraukia 39 proc. investuojančių žmonių. Tokia pati dalis smulkiųjų investuotojų renkasi ir ETF (angl. exchange-traded fund) – biržoje prekiaujamus fondus, kurie vis labiau populiarėja pasaulio finansų rinkose.

Labiausiai į ETF yra linkę investuoti 18–29 amžiaus asmenys – 61 proc. jaunų investuotojų nurodė, kad yra pasirinkę šį būdą netiesiogiai investuoti į konkretaus regiono, sektoriaus ar prekės akcijas. Palyginti, 40-49 metų grupėje investuojančių į ETF yra du kartus mažiau (31 procentas).

50–59 metų amžiaus investuotojų portfeliuose dažniausiai atsiduria gyvybės draudimas ir III pensijų kaupimo pakopos bei investicinių fondų vienetai – 44 proc. investuojančių šio amžiaus gyventojų nurodė turintys šių finansinių priemonių savo portfeliuose. Populiariausias 40–49 metų grupės pasirinkimas yra akcijos (47 proc.), 30–39 metų grupės respondentų vėl daugiausiai lėšų nukreipia į investicinius fondus.

Visi šie skirtumai rodo, kad šiandien kiekvienas portfelis gali būti nuosekliai pertvarkomas ir subalansuojamas, atsižvelgiant į konkrečiam investuotojui svarbias aplinkybes, rizikos toleranciją ir kitus parametrus.

Vieni neranda žinių, kiti – pinigų

Tyrimas patvirtino, kad dalis žmonių investicijų ir finansų valdymo sprendimus yra linkę priimti pasikliaudami tik savo žiniomis ir nuostatomis. Nors informacija apie investavimo priemones šiandien yra lengvai prieinama: yra daug informacijos internete ir žiniasklaidos kanaluose.

SEB banko tyrimas rodo, kad labiausiai savo patirtimi pasikliauna ir su niekuo nesitaria vyriausio amžiaus (60–74 metų) investuotojų grupė. Kita vertus, analizuojant priežastis, kodėl dalis šio amžiaus respondentų nesiryžta investuoti, dažniausiai paminimas (23 proc. atvejų) įsitikinimas, jog pajamos ar santaupos yra per menkos startui. Pakeisti šią nuostatą, kai konsultacija vyksta tik su pačiu savimi, sudėtinga.

Palyginti, jauniausio amžiaus grupės respondentai didžiausia kliūtimi per apklausą įvardijo žinių trūkumą. Galbūt dėl to, 18–29 metų respondentai iš kitų grupių išsiskiria noru pasitarti – perimti artimųjų patirtį ar su dirbtinio intelekto įrankiais ieškoti atsakymų apie investavimą.

Patarimas, kuris nesensta

Kokį vieną gerą patarimą pradedančiajam investuotojui galėtų duoti artimieji ar investavimo profesionalai?

Būti kantriems. Mat investavimas yra mažiausiai 5–10 metų trunkantis procesas. Įsisąmoninus ilgalaikę perspektyvą, iš vėžių neišmuš jokie ketvirčio rezultatai, net jeigu juos skelbia vertingiausia pasaulio bendrovė.

Nors domėtis – verta. Tiesiog investuotojai informaciją pirmiausia seka dėl savo investavimo strategijos, stebėdami, ar ilgalaikiu periodu ji veikia, ar reikėtų keisti. Ilgai domintis ir analizuojant, nuosekliai ima kauptis patirtis, žinios ir pinigai – net pradėjus nuo labai mažų sumų.

Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.

Kristina Ruseckienė yra SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė

2026 05 21 10:33
Spausdinti