Asmeninis archyvasPolitika ir strateginis planavimas turėtų būti sugretinami. Mūsų valstybėje strateginis planavimas paprastai yra vykdomas ilgesniais laikotarpiais ir grindžiamas argumentais, kurie atsiranda iš esamos būklės analizės, iš įgytos patirties ar išmoktų pamokų.
Argumentais grįsta politika yra ta, kurioje sprendimus turėtume grįsti remdamiesi skaičiais, pasiekimais, turima patirtimi ir gerais pavyzdžiais. Detalesnis planavimas jau yra politikų „arkliukas“, nes rinkėjams galima pažadėti, kas bus ateinančiais metais arba per kadenciją. Tai paprastai nugula veiklos ar priemonių planuose.
Mokslininkų paslaugomis naudojamasi ir rengiant įvairius strateginius dokumentus, tokius kaip Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“. Kitas klausimas, kiek mokslininkų pateiktų rekomendacijų vėliau nugula oficialiuose dokumentuose, nes juos rengiant jau įsijungia politikos mašina.
Mokslininkų žinios ir įdirbis neabejotinai galėtų būti išnaudojami geriau. Vilniaus universiteto ekonomikos mokslo krypties rezultatai ir potencialas užsienio ekspertų buvo įvertinti geriausiai Lietuvoje, todėl galiu tik patvirtinti jų nuostatą, kad mes galime padėti surasti argumentus ir prisidėti prie sprendimų visuomenei svarbiais klausimais. Vienas iš jų yra visuomenės sveikata. Mūsų visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, kartu juntamas spaudimas likti darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Plinta naujos priklausomybės – ne tik nuo alkoholio ar tabako, bet ir nuo maisto, net socialinių tinklų. Kokie tyrimai įmanomi dėl žalos mažinimo šiose srityse?
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja Bernadeta Goštautaitė išskyrė tris sritis, kuriose vadybos mokslas galėtų prisidėti prie sveikesnio amžėjimo – tai tinkamas darbo dizainas automatizavimo kontekste, amžiaus įvairovės bei įtraukties didinimas bei lanksčios darbo formos.
Automatizacija ir naujosios technologijos vienareikšmiškai lemia tiek fizinę, tiek psichinę darbuotojų sveikatą. Priklausomai nuo darbo vietų dizaino bei pačios technologijos charakteristikų, poveikis gali radikaliai skirtis. Aktualūs klausimai, į kuriuos dar neturime atsakymų – kaip naujosios technologijos, pavyzdžiui, robotizacija, gali būti integruotos į darbo vietas, siekiant stiprinti senstančių darbuotojų sveikatą ir gerovę, kokios konkrečios technologinės intervencijos teikia vilčių skatinti sveikesnį senėjimą, kaip naujosios technologijos gali būti panaudotos, siekiant sumažinti su darbu susijusį stresą ir skatinti senstančių darbuotojų atsparumą stresui, taip prisidedant prie sveikesnio senėjimo darbo vietoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita skelbia, kad „amžizmas“, arba diskriminacija amžiaus pagrindu, daro didžiulę žalą fizinei ir psichinei sveikatai. Tyrimai galėtų padėti nustatyti, kokių intervencijų reiktų nacionaliniu ir darbdavio lygmeniu, kurios padėtų ugdyti amžių įtraukiančią ir sveikatą skatinančią kultūrą, taip pat kokį poveikį darbuotojų sveikatai ir ilgaamžiškumui turi į ilgaamžiškumą orientuota žmogiškųjų išteklių praktika bei kaip organizacijos galėtų kurti stipresnę į tvarią karjerą ir sveikatą orientuotą kultūrą.
Iš egzistuojančių tyrimų žinome, kad darbas pats savaime gali padėti amžėti sveikai, o staigus išėjimas į pensiją blogina sveikatą. Taip pat žinome, kad pernelyg ilgos darbo valandos gali pakenkti sveikatai, ypač vyresniame amžiuje. Reikalingi tyrimai norint nustatyti, kaip galime sudaryti galimybes laipsniškai pereiti į pensiją (ne staiga, kaip dabar), kad optimizuotume darbuotojų sveikatos būklę.
Dar viena svarbi tema yra įvairios priklausomybės, apie kurias kalbėti kol kas nėra populiaru, o politikai į mokslininkų domėjimąsi šiomis temomis, ypač jeigu tyrimai neatitinka jų lūkesčių ar politinių nuostatų, žiūri pernelyg asmeniškai.
VU Ekonomikos ir verslo aministravimo fakuleto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Justina Baršytė sako, kad moksliniai tyrimai, analizuojantys, kaip padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus, pastaraisiais metais evoliucionavo iš simplifikuotos analizės, teigiančios, kad padėti gali kuo daugiau žinių apie galimą priklausomybių žalą, į kelias naujas kryptis. Pirmoji iš jų yra susijusi su subtiliais paskatinimais (angl. nudges), kurių esmė – sukurti tokią sprendimų priėmimo aplinką, kad palankus sprendimas būtų pats paprasčiausias ir labiausiai prieinamas. Pavyzdžiui, žinant, kad prie kasų parduotuvėse priimami impulsyvūs ir ne visada palankūs sveikatai sprendimai, pakeisti tokį elgesį galima pateikiant šiose vietose sveikesnius produktus.
Kita sparčiai plėtojama tyrimų sritis yra susijusi su tuo, kaip mūsų sprendimus veikia socialinės ir asmeninės normos. Mūsų tyrimai šioje srityje rodo, kad dinaminės normos (informacija apie tai, kad vis daugiau žmonių keičia elgesį) veikia efektyviau nei statinės normos. Be to, neigiama informacija (kad, pavyzdžiui, artimai grupei priklausantys asmenys nesveikai maitinasi) gali pakeisti asmeninę motyvaciją elgtis sveikiau.
Akivaizdu, kad mokslininkų paslaugų poreikis viešajame sektoriuje augs. Mes nesame politikoje ir neplanuojame joje būti, tačiau visuomet padedame valstybės ir verslo įmonėms. Viena iš Vilniaus universiteto strateginių krypčių ilgalaikėje perspektyvoje yra kurti visuomenę, todėl esame atviri kvietimams dalyvauti argumentais grįstoje politikoje. Ekonomistai nemoka ir nenori kalbėti be skaičių, tad jei toks požiūris yra svarbus politikams, mielai prisijungsime ir prie diskusijų, ir prie argumentais grįstų sprendimų.
Aida Mačerinskienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė.
