Asmeninis archyvasTrys premjerai per mažiau nei metus. Lietuvos socialdemokratų partija valstybę nubloškė į seniai matytus politinio chaoso laikus.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
1991 m. sausį Lietuva turėjo tris premjerus mažiau nei per savaitę. Dramatiškų įvykių metu sausio 10-ąją atsistatydinusią Kazimirą Prunskienę pakeitė Albertas Šimėnas, o šiam dingus, sausio 13-ąją Vyriausybės vairą perėmė Gediminas Vagnorius. 1992–1993 m. vos per aštuonis mėnesius premjero kėdėje matėme keturis asmenis – G. Vagnorių pakeitė Aleksandras Abišala, jį – Bronislovas Lubys, o pastarąjį – Adolfas Šleževičius.
Visgi šių dienų socialdemokratai dar gali pasiekti antirekordą kaip trumpiausiai Vyriausybei vadovavęs trejetas. A. Šimėnas, G. Vagnorius ir A. Abišala kartu sudėjus Vyriausybei vadovavo 707 dienas. Mindaugui Sinkevičiui reikės išsilaikyti bent jau iki lapkričio 20 d., kad jo, Gintauto Palucko ir Ingos Ruginienės triumviratas peržengtų 707 dienų ribą. Išgyventi du vasaros ir pustrečio rudens mėnesio M. Sinkevičiaus vyriausybei neatrodo sudėtinga užduotis. Bet ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir kur kas įdomesnis klausimas nei ši simbolinė riba – ar pavyks M. Sinkevičiui išsilaikyti iki kadencijos pabaigos ir į 2028 m. rinkimus socialdemokratų partiją atvesti ne tokioje beviltiškoje padėtyje, kurioje ji atsidūrė dabar.
Kas gali iškasti duobę M. Sinkevičiui?
Pirmiausia, jis pats. M. Sinkevičius jau pasirodė kaip trumparegis veikėjas, sugebantis ant to paties grėblio lipti ne vieną kartą. Istorija su televizoriais ir mokesčių mokėtojų pinigais apmokamos žmonos telefono sąskaitos – tipiška smulkaus naudojimosi savo padėtimi istorija, į čekiukų ir panašius skandalus įsipainiojo toli gražu ne vienas meras ar savivaldybių tarybos narys.
O gal A. Veryga ir V. Sinkevičius patys netiki šios naujosios koalicijos ilgaamžiškumu?
Tačiau tai, kad Jonavos rajono mero posto netekęs M. Sinkevičius įsidarbino kelių tiesimo bendrovėje „Fegda“ komercijos direktoriumi, reiškia tik viena – arba jis galvojo padėti tašką politiko karjeroje (mažai tikėtina, tiesa?), arba neskaičiuoja daugiau nei vieno ėjimo į priekį. Pirmiausia, „Fegda“ – ne tik didelė kelių tiesimo įmonė, bet ir viešuosiuose pirkimuose nuolat dalyvaujančios solidžios verslo grupės dalis. Klausimų dėl interesų konflikto kils kiekvieną kartą, kai šios grupės įmonės laimės valstybės užsakymus. Kaip ir klausimų, ar pareigybė „Fegdoje“ nebuvo sukurta specialiai M. Sinkevičiui? Kas komercijos direktoriumi dirbo prieš jį, o kas – po jo?
Klausimų kelia ir įtartinai mažos sumos už advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ M. Sinkevičiui teiktas teisines paslaugas kaip tik tuo metu, kai savivaldybės bendrovė „Jonavos vandenys“ taip pat samdė šią prestižinę advokatų kontorą. Žurnalistų pateiktus faktus imasi nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnyba, o vien tai reiškia, kad M. Sinkevičius ministro pirmininko karjerą pradeda ant labai plono ledo.
Išmesdami „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos socialdemokratai išsprendė tik dalį problemos. Ideologiniu požiūriu koalicija su valstiečiais ir lenkais ne mažiau žalinga, bet pastaraisiais metais žodžiai „socialdemokratai“ ir „vertybės“ nebetelpa viename sakinyje.
Jei ne politinė trumparegystė, socialdemokratai viso to galėjo išvengti po Seimo rinkimų sudarę koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos liberalų sąjūdžiu, kuri tuomet būtų turėjusi 78 balsus. Trimis daugiau nei naujoji dauguma, kuria Seime turės remtis M. Sinkevičius. Ko gero, socialdemokratai tikisi vieno kito perbėgėlio iš „Nemuno aušros“, tačiau kur kas gilesnę duobę jiems gali iškasti tie patys demokratai ar valstiečiai.
*****susije*****
Kodėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ naujasis lyderis Virginijus Sinkevičius negrįžta į Lietuvą ir neužima, pavyzdžiui, svarbių sveikatos apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postų? Tai jiems suteiktų kur kas didesnę įtaką ir didžiulį matomumą žiniasklaidoje, labai reikalingą prieš artėjančius Seimo rinkimus jų nusilpusioms partijoms, kurios potencialiai pretenduoja į taip pat kraujuojančių socialdemokratų elektoratą. Ar tai reiškia, kad A. Veryga ir V. Sinkevičius neturi lyderio geno, tiesa, tikrai reto Lietuvos politikoje? Jie žiūri tik trumpalaikės asmeninės naudos ir sąlyginės ramybės, kurią užtikrina Europos Parlamento nario mandatas? O gal jie patys netiki šios naujosios koalicijos ilgaamžiškumu?
O dar mažiau nei po metų laukia savivaldybių rinkimai. Juose veikia kiti dėsniai nei nacionalinėje politikoje, tačiau jų rezultatas bus vertinamas ir per pasitikėjimo M. Sinkevičiumi prizmę. Jo reputacija ir dabar toli gražu ne krištolinė. Nereikia nė skeletų jo spintoje, kiekvienas kaulelis drebins žemę po jo ir socialdemokratų kojomis.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
