Asmeninis archyvasVerslo pasaulyje žodis „tvarumas“ per pastaruosius kelerius metus buvo gerokai devalvuotas – šiandien jis neretai skamba kaip rinkodaros šūkis be realaus turinio. Nepaisant to, vietos po saule ieškančioms įmonėms jis kartu yra ir esminė išlikimo sąlyga. Tie, kurie į šį kelią žengia pasiruošę ir geba savo tvarumą pagrįsti duomenimis, turi galimybę sukurti verslus, gyvuosiančius ne vieną dešimtmetį.
Europai judant link ambicingo 2050-ųjų tikslo tapti klimatui neutraliu žemynu, kapitalo rinkos taisyklės keičiasi iš esmės. Investuotojai nebetiki vien skambiais šūkiais – jie reikalauja įrodymų, kad verslas kuria realų teigiamą poveikį.
Ne veltui tvarumas versle šiandien dažnai minimas greta kitos naujos – žaliojo finansavimo – sąvokos. Žaliasis finansavimas savo esme niekuo nesiskiria nuo įprastos finansinės veiklos. Jis turi tik vieną esminį skirtumą: verslo veikla privalo daryti teigiamą poveikį aplinkai. Štai iš kur atsiranda žodis „žalias“ – verslo modelis, jo finansavimas, pavyzdžiui, skolinimasis ar investicijų pritraukimas, turi teigiamai prisidėti prie mūsų Žemės išsaugojimo.
Kuriant verslą šiandien neišvengiamai teks galvoti, kokį poveikį aplinkai jis daro. Investuotojai to aktyviai ieško – žiedinės ekonomikos, tvarios žaliavų gamybos ar prisitaikymo prie klimato kaitos idėjoms jie turi specialius biudžetus.
Čia svarbus ir ILTE, kaip nacionalinio plėtros banko, vaidmuo – esame ir kompetencijų centras, ir patarėjai. Atliekame tyrimus, stebime duomenis, kad sprendimai būtų priimami remiantis faktais, o ne tik kalbomis. Finansuojame tai, ko dažnai nefinansuoja privatūs bankai, o startuoliai, siekiantys daryti teigiamą poveikį aplinkai, yra viena iš mūsų tikslinių auditorijų. ILTE darbas – nukreipti lėšas būtent ten, kur verslas kuria didžiausią teigiamą pokytį.
Jei sugebėsite aiškiai suformuluoti, kaip jūsų idėja prisideda prie vieno ar kelių aplinkosaugos tikslų, būsite gerame kelyje gauti finansavimą – tiek iš ILTE, tiek iš kitų šalių plėtros bankų, tiek iš privačių investuotojų ar verslo angelų, kurie šiandien siekia sukurti žaliųjų startuolių portfelius. Kiekvienas verslininkas turėtų apie tai pagalvoti: arba tiesiogiai nukreipti savo idėją į pasaulio gerinimą, arba rasti būdą, kaip ji galėtų aiškiai padėti aplinkai.
Svarbiausia – faktai
Investicijų siekiančioms įmonėms pasauliniai pokyčiai siunčia aiškų signalą: žaliasis kelias nebėra tik moralinis pasirinkimas, tai – strateginis finansinis sprendimas. Tačiau šiame kelyje tyko nemažai pavojų ir klaidų, kurias padaryti labai lengva.
Jauniesiems verslininkams visų pirma siūlyčiau tiesiog pagalvoti, kaip jų verslas gali prisidėti prie aplinkosaugos, ir tai labai aiškiai pabrėžti. Erdvės idėjoms čia labai daug.
Geriausia, kai jūsų verslo idėja sąmoningai siekia išspręsti konkrečią aplinkosaugos problemą. Pavyzdžiui, galime keisti itin taršią tekstilės gamybą naujomis technologijomis arba padėti ūkininkams pereiti prie brangios bearimės žemdirbystės, sujungiant tai su nauja gamtos ar anglies kreditų rinka. Taip sukuriame finansinę priemonę, kuri investuotojams tampa patraukli dėl lengvatinių palūkanų, o visas verslas susiejamas su aiškiais aplinkosauginiais veiklos rodikliais (KPI).
Būtent konkretūs rodikliai šiandien yra tai, apie ką turi galvoti kiekvienas verslas. Žaliasis finansavimas jau dabar yra grindžiamas duomenimis. Matėme pakankamai „greenwashingo“ (liet. žaliojo smegenų plovimo) skandalų, kad investuotojai ir skolintojai suprastų: niekas nėra žalia, jei tai nėra patikrinta ir pagrįsta faktais.
Jei deklaruojate gamybą nenaudojant vandens – tai tiesiog privalo būti faktas. Jei įsipareigojate savo duomenų centruose naudoti tik žaliąją energiją, šiuo klausimu negalite daryti jokių nuolaidų.
Žvelgiant iš reguliavimo perspektyvos, kryptis yra vienareikšmiška. Europos žaliasis kursas diktuoja, kad artimiausioje ateityje visi finansai turės bent kokį nors „žalumo atspalvį“: vieni bus visiškai žali, kiti – „žalsvi“ ar „geltoni“- su stipriu socialiniu pagrindu.
Tapti žaliu kainuoja
Pastebiu, kad tapti žalesniu verslui šiandien neretai trukdo didelė to kaina. Pavyzdžiui, verslininkai dažnai neįvertina, kiek išteklių pareikalaus trečiųjų šalių patvirtinimai, kad įmonės veikla iš tiesų grindžiama aplinkosauginiais KPI. Duomenys yra pagrindinis būdas kovoti su „greenwashingu“, tačiau vien to, ką teigiate patys, investuotojams nepakanka.
Darbas su duomenimis ir įrodymų grandinės yra brangios, tačiau tai – būtinas vaistas nuo ekomanipuliacijų. Būtent čia žalieji startuoliai dažnai susiduria su sunkumais, nes neįvertina, kaip svarbu išlaikyti duomenų surinkimo aiškumą ir skaidrumą pagrindžiant savo produkto ar paslaugos žalą. Jie skaudžiai nustemba, kai investuotojai paklausia: „Ar kas nors atliko auditą? Ar turite CO2 emisijų mažinimo įrodymų?“
Kalbuosi su startuoliais ir klausiu: ar turite tvarumo įrodymų? Kur stovi jūsų serveriai, ar jie nenaudoja vandens? Ar turite oficialų patvirtinimą, o ne tik pokalbį su paslaugų teikėju? Gavus atsakymą „ne“, tenka priminti, kad sertifikavimas kainuoja. Deja, šios išlaidos mūsų žaliesiems verslininkams paprastai tampa labai nemalonia finansine staigmena.
Sėkmės pavyzdžių, iš kurių galima pasimokyti, rinkoje – nemažai. Vienas ryškiausių – „InSoil“. Tai fintech įmonė, finansuojanti ūkininkus, kurie taiko tvarias, anglį dirvožemyje kaupiančias praktikas.
Kodėl jų modelis veikia? Nes jie labai anksti suprato, kad anglies kreditų sertifikavimas yra brangus procesas, todėl jau projektavimo stadijoje bendradarbiavo su sertifikuotojais. Tai jiems leido sėkmingai išsiplėsti į daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Kitas įkvepiantis pavyzdys – olandų startuolis „DyeCoo“. Jie sukūrė technologiją, leidžiančią dažyti tekstilę naudojant CO2 vietoj vandens. Nors tokią technologiją sukurti itin brangu, jie pasielgė protingai – pasinaudojo ES finansavimu žaliosioms inovacijoms ir viską sertifikavo per trečiąsias šalis.
Poreikis prisitaikyti – neišvengiamas
Panašu, kad verslai, kurių pagrindas nėra tvarumas – nebūtinai tiesioginis prisidėjimas, bet bent jau nekenkimas aplinkai – ateities tiesiog neturi. Kiekvienas pradedantis verslininkas šiandien sau turėtų užduoti klausimą: ar tikrai nori pradėti verslą, kurio pabaiga iki 2050-ųjų yra praktiškai garantuota?
Verslai, neturintys tvarumo šerdies, ne tik nebus vertinami klientų, bet ilgainiui ir labai apriboti įvairių reguliavimo institucijų. ES nenukryps nuo savo didžiųjų tikslų, o mes tiesiog negalėsime turėti klimatui neutralios Europos su verslais, kurie veikloje neturi tvarumo elementų.
Dr. Nora Marija Laurinaitytė yra Žaliųjų finansų instituto ekspertė
