Asmeninis archyvasDemografija – labai komplikuota tema, kupina prieštaravimų, stereotipų, ideologijos.
Nėra nė vienos šalies Europoje, kurioje gimstamumo lygis viršytų populiacijai atsinaujinti būtinus 2,1 kūdikio moteriai, tačiau gyventojų skaičius daugelyje jų auga. Naujausiais prieinamais 2024-ųjų duomenimis, Lietuvoje taip pat daugėjo gyventojų, nors kaimynėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jų skaičius traukėsi. Tiesa, gyventojų Lietuvoje mirė daugiau, nei gimė, o vienintelis demografijos variklis yra imigracija.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ilgesnė, ypač sveiko, gyvenimo trukmė, vyresnių žmonių perkvalifikavimas ir inovacijos gali sumažinti ekonominius senstančios ir mažėjančios visuomenės padarinius. Tačiau tai būtų dreifavimo, o ne plaukimo pilnomis burėmis scenarijus. Sveikam demografiniam balansui išlaikyti reikia bent vieno iš dviejų – didėjančio gimstamumo ir (arba) augančios imigracijos.
Iš esmės padidinti gimstamumą Lietuvoje yra neįmanoma misija, nors politikai vis bando įtikinti, kad turi receptų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės siūlymas rengti valstybines diskotekas, kad jauni žmonės susipažintų ir kurtų šeimas, sulaukė patyčių bangos socialiniuose tinkluose. Kai kurie interneto komentatoriai J. Zailskienei buvo per žiaurūs, tačiau jos siūlymas, švelniai tariant, naivus, yra gera iliustracija, kad į rimtas problemas politikai nežiūri rimtai.
Akivaizdu, kad gimstamumo bumo sukelti nepavyks, bet ir kiek geresnis rezultatas būtų žingsnis pirmyn, kurio verta siekti.
Koronavirusą pakeitęs karas Ukrainoje ir neslūgstanti geopolitinė įtampa yra tos priežastys, kodėl gimstamumo kreivė pastaraisiais metais dar labiau prigulė arčiau dugno. Bet ne vienintelės. Menka pagalba vienišoms motinoms, joms atvirai ar užuominomis, išaukštinant tik tradicinę šeimą, politikų ir net valstybės vadovų rodoma panieka. Brangus būstas ne tik didmiesčiuose, bet ir kiek gyvybingesniuose regionuose. Prieinamų paslaugų dirbančioms šeimoms stygius ir kasmet vis labiau degraduojanti švietimo sistema. Tai svarbios priežastys, kodėl negimdoma ar gimdoma mažiau. Yra efektyvių ir dažnai pigesnių būdų joms spręsti, pavyzdžiui, mažinant biurokratiją skatinti nekilnojamojo turto pasiūlą, tačiau politikai įprastai reaguoja tik pašalpomis, mokesčių lengvatomis, kompensacijomis.
Dabar vis daugiau užsieniečių nori dirbti mūsų šalyje, kurti čia šeimas ir gimdyti vaikus, tačiau į trasą šoka ksenofobijos virusą platinantys politikai.
Yra ir labai gera naujiena. Lietuva pagaliau tapo patraukli imigrantams, ir tai stulbinantis pasiekimas šaliai, kuri vos prieš pusantro dešimtmečio Jungtinei Karalystei, Norvegijai ir kitoms turtingesnėms Europos valstybėms atidavė dešimtis tūkstančių jaunų savo piliečių, kurių vaikai galėjo gimti Lietuvoje.
Dabar vis daugiau užsieniečių nori dirbti mūsų šalyje, kurti čia šeimas ir gimdyti vaikus, tačiau į trasą šoka ksenofobijos virusą platinantys politikai. Vilniaus meras Valdas Benkunskas ne vienintelis toks, tačiau jis be didesnės konkurencijos pretenduoja į kvailiausios metų iniciatyvos titulą. Anksti kitais metais vyksiančių mero rinkimų kampaniją pradėjęs konservatorius inicijavo peticiją, kad trejus metus Lietuvoje išdirbę imigrantai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą A2 lygiu arba... važiuoti namo.
Tai dar vienas jokios naudos neduodantis dumblo kėlimo pelkėje pavyzdys. Išmokti lietuvių, kaip ir bet kurią kitą kalbą, yra naudinga. Kultūringas žmogus, net vykdamas trumpam aplankyti svečios šalies, išmoksta keletą svarbiausių frazių. Tačiau toli gražu ne visiems darbams dirbti reikalinga lietuvių kalba. Technologijos šį poreikį sumažina, o jau dabar yra produktų, kurie pasitelkdami dirbtinį intelektą tiesiogiai ir balsu verčia į skirtingas kalbas. Metų, gal tik mėnesių klausimas, kada šios paslaugos taps pigios ir prieinamos visiems. O jei darbe reikia lietuvių kalbos, tegul tuo rūpinasi darbdaviai.
*****susije*****
Jei V. Benkunskas būtų darytojas, o ne šnekėtojas, susiderėtų, pavyzdžiui, su populiarios kalbų mokymo programėlės „Duolingo“ kūrėjais, kad jie įdiegtų lietuvių kalbą. Tai padėtų ne tik atvykėliams greitai pramokti lietuviškai, bet ir lietuviams kitų kalbų. Kalbas mokytis ne tik naudinga, bet ir sveika, ypač vyresniems žmonėms.
Ir gal pagaliau, sekant Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, visose valstybinėse mokyklose reikėtų mokyti tik lietuvių kalba. Tai leistų labai greitai integruoti iš užsienio atvykusius vaikus, kartu padėtų ir tėvams. Tačiau turime priešingą rezultatą – Vilniuje nykusios rusų mokyklos atsigavo, kai į jas plūstelėjo imigrantų iš Baltarusijos ir karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikai. Kai kurie jų tikrai norėjo patekti į lietuviškas mokyklas, bet jose trūksta vietų. Tai, žinoma, sunkus politinis ir ne Vilniaus savivaldybės priimamas sprendimas. Ir jei V. Benkunskas išdrįstų jį sėkmingai inicijuoti, jam ar jį pakeisiančiam merui tektų sostinėje jį ir įgyvendinti. Nebūtų lengva, būtų daug pasipriešinimo. Tai ne diskotekas ar dainyklas organizuoti.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
