Asmeninis archyvasLietuvoje akademinė karjera jaunimui tampa vis mažiau patraukli. Universitetai rizikuoja likti be mokslininkų, o konkurencija dėl talentų pasauliniu mastu vis auga. Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir Verslo Administravimo fakultete (toliau – VU EVAF) pusė dėstytojų dirba ilgalaikėmis sutartimis, o kitą pusę tenka samdyti trumpalaikėmis sutartimis ir kantriai ieškoti tų, kurie nori dalintis patirtimi ir žiniomis auditorijoje, tačiau įsitvirtinti akademiniame pasaulyje neketina.
Ieškome įvairių alternatyvų kaip pritraukti naujus dėstytojus. Darbas universitete nėra paprastas, nes mokslas yra tarptautinis, o akademinė kultūra ir požiūris į mokslininką ir jo pasiekimus, bei jo atlyginimas vis dar lietuviški. Deja, bet tenka pripažinti, kad mokslininko kelias ir karjera šiandien vis dar nėra žavingi, net ir moksliukams.
Jaunimas dažniau vilioja greiti pinigai, o ne įdomūs tyrimai
Šiandien akademinė sistema pralaimi verslui. Jauną žmogų dažnai nuvilioja greitesnis karjeros tempas ir atlyginimas privačiame sektoriuje, nepaisant to, jog universitetai siūlo stabilumą, prestižą ir galimybę prisidėti prie pažangos valstybėje.
Pavyzdžiui, VU EVAF profesoriaus kelias – ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Čia iš būsimo mokslininko tikimasi ne tik aukščiausio akademinio išsilavinimo, bet ir realios patirties dėstant bei gebėjimo dalintis žiniomis. Pretendentas turi būti baigęs aukšto lygio ekonomikos ar vadybos studijas, idealiu atveju – dar ir turėti mokslo daktaro laipsnį. Be jau minėtų žinių bene svarbiausia – vidinė motyvacija: noras būti mokslininku, nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir gebėjimas įkvėpti studentus.
Tačiau norint tapti pripažintu mokslininku, neužtenka vien išsilavinimo ar talento. Reikia ir metų nuoseklaus tyrinėjimo, eksperimentų, konferencijų ir publikacijų. Tokia kasdienybė dažnai reikalauja ne tik intelektinės ištvermės, bet ir kantrybės, nes čia nėra greitų pergalių. Tai darbas, kuris retai matomas iš išorės, tačiau būtent toks tylus atkaklumas kuria mokslo pažangą.
Kova dėl geriausių mokslininkų vyksta visame pasaulyje
Vilniaus universitete jau šiandien dirba daugiau nei dešimtadalis dėstytojų iš įvairių užsienio šalių, tačiau jų integracija nėra lengva. Lietuviški socialinio gyvenimo ypatumai, kalbos barjeras ir ribotos šeimos integracijos galimybės – tai klausimai, su kuriais užsieniečiai dažnai susiduria pasirinkę savo gyvenimui ar karjerai Lietuvą. Vis dėlto, universitetas nuosekliai stiprina šią kryptį ir jau mato teigiamus rezultatus. Nes tie žmonės kurie prisijungia prie universiteto kuria naujus pasiekimus jau mūsų bendruomenėje, dalinasi jais su kolegomis, įtraukia į savo mokslinius tyrimus.
Kova dėl geriausių mokslininkų vyksta visame pasaulyje, ir ši konkurencija – milžiniška. Vilniaus universitetui sudėtinga, nes tarptautinėje erdvėje jis dar nėra plačiai žinomas kaip patrauklus darbdavys. Rasti mokslininkų, kurie norėtų kurti karjerą Vilniuje ar apskritai Lietuvoje, tampa iššūkiu, reikalaujančiu atskiros strateginės krypties. Čia svarbus visų partnerių indėlis: verslo – dalijantis duomenimis ir finansiniais resursais, valstybės – kuriant atvykstantiems palankias gyvenimo sąlygas, o universiteto – puoselėjant tokią organizacijos kultūrą, kurioje kiekvienas užsienio tyrėjas jaustųsi laukiamas ir gerbiamas.
Kodėl mums vis dėlto sekasi?
Todėl, kad esame atkaklūs ir nuoširdžiai tikime šia misija. Universiteto komanda investuoja laiko ir pastangų tiek, kiek daugelis darbdavių net neįsivaizduotų. Tarptautinėse konferencijose greta pranešimų kviečiame žinomus mokslininkus teikti paraiškas konkursams į profesoriaus ar docento pozicijas. Su verslo partneriais tariamės dėl finansinės paramos, kad galėtume siūlyti konkurencingą atlyginimą. Kandidatus kviečiame į Vilnių, supažindiname su miestu, universiteto bendruomene, laboratorijomis.
O tiems, kurie priima pasiūlymą ir atvyksta, padedame nuo pat pirmos dienos: surasti būstą ar darželį vaikams, suprasti vietos gyvenimo ritmą, susiorientuoti akademinėje aplinkoje. Mentoriaujame ne mėnesį ir ne du – procesas dažnai trunka kelerius metus. Prie šio proceso svariai prisideda ir Migracijos departamentas, ir fakultetų kolegos.
Mokslo esmė technologijų pasaulyje
Įdomu pastebėti, kad dirbtinis intelektas, nuotolinės studijos ar hibridinis mokymasis transformuoja ne tik studijų procesą, bet ir dėstytojo vaidmenį. Šiandienos akademikas turi ne tik skleisti žinias, bet ir taikyti technologijas, gebėti jas integruoti į analizę, duomenų apdorojimą ar net personalizuotą mokymąsi. Ekonomikos ir vadybos sričių profesoriams technologijos tampa neatsiejama kasdienybės dalis, net ir pažangiausi įrankiai neveikia be žmogiškojo faktoriaus – smalsumo ir gebėjimo įžvelgti priežastinius ryšius.
Technologinė pažanga mažina rutininio darbo poreikį, tačiau tuo pat metu didina išsilavinusių žmonių svarbą. Šiandien laimi tie mokslininkai, kurie išmano skaitmeninius sprendimus ir moka juos integruoti į mokymosi procesą išlaikant akademinį gylį. Atliepiant šiuos pokyčius, mokslininkai patys inicijuoja studijų programų atnaujinimą. Pavyzdžiui, VU EVAF neseniai pristatė lošimų teorijos dalyką, kuriame studentai nagrinėja strateginius sprendimus bendradarbiavimo ir konfliktų situacijose remdamiesi matematiniais modeliais.
Technologijos gali palengvinti kelią į mokslą, bet tik žmogus suteikia jam prasmę. Todėl dėstytojų užduotis – ne tik perduoti žinias studentams, bet ir ugdyti jų gebėjimą jas taikyti dinamiškoje, technologijų valdomoje aplinkoje.
Ateities universitetas prasideda nuo dėstytojo
Artimiausi penkeri metai universitetams žada esminius pokyčius. Kartu su jais ir dėstytojo profesija. Technologijos, tarptautiškumas ir tarpdisciplininės studijos pareikalaus naujo tipo akademiko, tokio, kuris ne tik geba taikyti inovacijas, bet ir jungia skirtingas žinių sritis.
Tam, kad aukštasis mokslas išliktų Lietuvos ateities pagrindu, būtina iš esmės pervertinti dėstytojo profesijos reikšmę. Reikia kalbėti ne apie sąnaudas, o apie investiciją – į žinias, inovacijas ir kritinį mąstymą, nuo kurio priklauso valstybės pažanga.
Lygiai taip pat svarbu išsaugoti ir pritraukti žmones, kurie tiki mokslu ir nori jį kurti čia, Lietuvoje.
Aida Mačerinskienė yra Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir Verslo Administravimo fakulteto dekanė
