Asmeninis archyvasPastarąsias dvi savaites rinkose naujienų netrūko: netylant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) burbulą, daugėja skeptikų. Europoje tuo metu analitikus nustebino netikėtas gynybos bendrovių akcijų išpardavimas. Nors po karo Ukrainoje pradėtas gynybos pajėgumų stiprinimas išlieka prioritetu, rinkos elgsena rodo, kad sektorius tapo taikos derybų lūkesčių įkaitu.
„Medžioklė“ DI sektoriaus pakraščiuose
Naujausia „Goldman Sachs“ rizikos draudimo fondų pozicionavimo apžvalga rodo, kad Volstrito grandai DI sektoriaus pakraščiuose agresyviau imasi pardavimų (trumpų pozicijų) (angl. short selling) – skolinasi akcijas, parduoda jas dabar, tikėdamiesi vėliau atpirkti pigiau. Kol kas taikomasi ne į DI gigantus, o į labiau pervertintomis atrodančias bendroves. „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Nvidia“ išlieka populiariausiais fondų pirkiniais.
Daugiausia „trumpų“ pozicijų sukaupta prieš „Palantir“ (9,9 mlrd. JAV dolerių), „Oracle“ (5,4 mlrd.), „Intel“ (4,6 mlrd.) ir „Qualcomm“ (4,4 mlrd.). Vertinant trumpųjų pozicijų dalį nuo visų akcijų, labiausiai išsiskiria duomenų centrams vietoje montuojamus kuro elementus gaminančios „Bloom Energy“. Šios įmonės akcijos šiemet brango daugiau nei 300 proc., tačiau net 18 proc. jų sudaro „trumpos“ pozicijos. Vienintelės dirbtinio intelekto debesijos paslaugų teikėjos, siūlančios žemesnio nei investicinio reitingo obligacijas, „CoreWeave“, trumpųjų pozicijų dalis siekia 12 proc. „Robinhood“, kurios akcijų kaina dėl dirbtinio intelekto prekybos bangos pakilo beveik 200 proc., „trumpos“ pozicijos siekia 7 proc.
„Google“ sudrebino rinką
Kol fondai rizikuoja, tikėdamiesi kainų kritimo, „Alphabet“ priklausanti „Google“ sustiprino savo pozicijas DI lenktynėse – pristatė naują daugiafunkcį modelį „Gemini 3“ ir sudarė svarbių lustų plėtros sandorių, įskaitant partnerystę su „Anthropic“. Tai patikino investuotojus, kad bendrovė lengvai nepasiduos „ChatGPT“ kūrėjui „OpenAI“ ir kitiems konkurentams.
Naujausias bendrovės daugiafunkcis modelis „Gemini 3“ sulaukė pagyrų dėl gebėjimo mąstyti, koduoti, taip pat atlikti specifines nišines užduotis, privertusias suklupti dirbtinio intelekto pokalbių robotus. Auganti specializuotų „Google“ DI lustų paklausa tik sustiprino investuotojų lūkesčius. Pranešimai, kad „Meta“ tariasi dėl „Google“ lustų naudojimo, pakėlė „Alphabet“ akcijų vertę.
JAV – rekordiniai „Juodojo penktadienio“ pardavimai
Nepaisant silpnėjančių vartotojų nuotaikų ir įspėjamųjų ženklų apie plataus masto nuosmukį, JAV pirkėjai šventinį savaitgalį plačiai atvėrė pinigines. „Adobe Analytics“ duomenimis, internete per Padėkos dieną išleista 6,4 mlrd. JAV dolerių, per „Juodąjį penktadienį“ – 11,8 mlrd., ir tai rekordiniai skaičiai. „Mastercard“ vertinimu, pardavimai augo 4,1 proc., tačiau infliacijos įtaka čia nėra eliminuota. „Salesforce“ duomenimis, pirkimų kiekis sumažėjo 1 proc., nors vidutinė prekių kaina kilo 7 proc.
„Klarna“ praneša apie 45 proc. pardavimų augimą nuo lapkričio 1 iki 28 d., o „Adobe“ tikisi, kad JAV pirkėjai per šį šventinį sezoną per BNPL („Buy now, pay later“) paslaugas atliks operacijų už 20 mlrd. JAV dolerių, tai yra 11 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Walmart“ karaliauja mažmeninėje prekyboje
Kadangi trūksta vyriausybės duomenų dėl vartotojų išlaidų, Volstritas atidžiau nei įprastai analizuoja šio ketvirčio mažmeninės prekybos pelno ataskaitas. Iš jų matyti, kad didžiausia šalies mažmenininkė „Walmart“ trečiąjį ketvirtį ne tik viršijo pelno ir pajamų prognozes, bet dar padidino visų metų pardavimų ir pelno perspektyvas, ir taip jau antrą ketvirtį iš eilės.
Atrodo, kad brangstančios kasdienės prekės, kurios spaudžia vartotojus, paradoksaliai suteikė didžiausiam mažmenininkui papildomą postūmį.
„Home Depot“ trečią ketvirtį iš eilės neatitiko „Wall Street“ pelno lūkesčių, o „Target“ pranešė apie ketvirčio pardavimų sumažėjimą. Abi bendrovės sumažino savo metų prognozes. „Lowe‘s“ ketvirčio pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo, tačiau bendrovė taip pat sumažino visų metų pelno prognozę dėl „nuolatinio makroekonominės aplinkos neapibrėžtumo“.
JAV makroekonominiai rodikliai – nevienareikšmiški
JAV gamybos ISM indeksas smuktelėjo iki 48,2 ir iš esmės rodo stagnaciją, palyginti su spaliu, mažėjo ir naujų užsakymų bei užimtumo rodikliai. Paslaugų PMI lapkritį buvo 52,6, palyginti su 52,4 praėjusį mėnesį, ir tai yra aukščiausias rodiklis nuo vasario mėnesio. Sumokėtos kainos nukrito labiau, nei tikėtasi, ir siekė 65,4 – tai žemiausias lygis nuo balandžio mėnesio. Nepaisant to, naujų užsakymų indeksas taip pat sumažėjo (iki 52,9 nuo 56,2), nors užimtumas didėjo. Iš esmės augimo prognozė yra šiek tiek neaiški.
JAV bendrovės lapkritį sumažino darbo vietų skaičių daugiausia nuo 2023 m. pradžios, o tai dar labiau padidino susirūpinimą dėl darbo rinkos silpnėjimo. Remiantis praėjusį trečiadienį paskelbtais „ADP Research“ duomenimis, privačiojo sektoriaus darbo vietų skaičius sumažėjo 32 tūkst. Per pastaruosius šešis mėnesius aplamai darbo vietų skaičius sumažėjo keturis kartus, nors „Bloomberg“ ekonomistų prognozė numatė 10 tūkst. padidėjimą.
Praėjusio penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas augo 3,24 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 2,46 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 3,09 proc.
Europoje – nuosaikus augimas
Lapkričio mėnesį euro zonoje privatus sektorius išliko aktyvus ir tai pakurstė viltis, kad ekonomikos augimas paskutiniais metų mėnesiais gali paspartėti. „S&P Global“ sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas siekė 52,4, tai beveik prilygsta spalio mėnesio 52,5 rodikliui ir vis dar viršija 50 ribą, skiriančią augimą nuo susitraukimo. Paslaugų sektorius užfiksavo geriausią mėnesį per pusantrų metų, padėdamas kompensuoti netikėtą gamybos silpnumą.
Vokietija išliko varomąja jėga, nepaisant lėtėjančios plėtros, dėl kurios jos sudėtinis rodiklis, siekęs 52,1, buvo mažesnis nei prognozuota. Tuo tarpu Prancūzija, kurią slegia nuolatinės kovos dėl biudžeto, viršijo lūkesčius, bet vis tiek indeksas išliko šiek tiek žemesnis nei 50.
„Euro zona daugiau ar mažiau išlaiko gana spartų augimo tempą“, – praėjusį penktadienį pareiškė Hamburgo komercinio banko ekonomistas Cyrus de la Rubia. Pasak jo, nors gamybos sektorius slopina augimo rezultatus, didelis paslaugų sektoriaus svoris bendroje ekonomikoje reiškia, kad visa euro zona paskutinį ketvirtį turėtų augti sparčiau, nei trečiąjį.
Trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo labiau, nei iš pradžių buvo pranešta, dėl padidėjusių investicijų ir vartojimo. BVP, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, augo 0,3 proc., o grynoji prekyba stabdė augimą. Metinis rodiklis, kaip ir tikėtasi, siekė 1,4 proc. Regiono ekonomika pasirodė esanti stebėtinai atspari tarifų sutrikimams, tvirta darbo rinka palaikė privačias išlaidas, o įmonių išlaidos turėjo teigiamą efektą dėl sumažėjusių skolinimosi išlaidų.
Euro zonos infliacija paaugo, patvirtindama Europos Centrinio Banko poziciją, kad priežasčių toliau mažinti palūkanų normas nėra daug. Vartotojų kainos lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 2,2 proc., o pagrindinė infliacija išliko 2,4 proc. Investuotojai ir ekonomistai sutaria, kad ECB šį mėnesį vėl išlaikys 2 proc. indėlių palūkanų normą, o dauguma analitikų prognozuoja, kad palūkanų normos išliks tokios pačios iki 2026 m.
Netikėtumai gynybos sektoriuje
Pastaruoju metu Europos gynybos sektorius atrodo nukentėjęs dėl taikos derybų, ir tai smarkiai nustebino analitikus. Europos ginklų gamintojai visus metus buvo vietinių akcijų rinkų laimėtojai, o vyriausybės stiprino savo gynybinius pajėgumus, bet taikos perspektyva Ukrainoje išgąsdino investuotojus. „Stoxx Europe Aerospace and Defense“ indeksas per paskutinį mėnesį susitraukė apie 11 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo liepos pradžios. Vokietijos gynybos bendrovių „Rheinmetall“, „Hensoldt“ ir „Renk“ akcijos per paskutinį mėn. atitinkamai sumažėjo 16 proc., 27 proc. ir 26 proc., Švedijos „Saab“ akcijos krito 10 proc., Italijos „Leonardo“ ir Prancūzijos „Thales“ – po 11 proc.
„Net jei susitarimas bus pasiektas, sektorius neturėtų patirti rinkos šoko, nes Europos gynybos sektoriaus vertinimus lemia struktūrinis gynybos biudžetų didėjimas visoje Europoje, o ne trumpalaikės pajamos iš Ukrainos“, – pastebi „Morningstar“ analitikė Loredana Muharremi.
Europos „STOXX 600“ indeksas šiais metais pakilo apie 14 proc., kaip ir „S&P 500“ kitoje Atlanto pusėje, ir pasiekė rekordinių aukštumų seriją. Europos akcijų ralį palaiko aviacijos ir kosmoso bei gynybos sektorius, kuris šiais metais išaugo apie 45 proc.
Praėjusių dviejų savaičių prekybą penktadienį Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas baigė pakilęs 2,82 proc., Vokietijos „DAX“ indeksas – 3,39 proc. Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ augo 1,39 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė išaugęs 2,6 proc.
Azijos akcijų rinkose Japonijos „Nikkei 250“ dviejų savaičių laikotarpiu pakilo 3,77 proc., Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ per dvi savaites augo 3,07 proc., Honkongo „Hang Seng – 1,43 proc.
Šveicarijos frankas išlieka atsparus
Nors Šveicarijos ekonomika ir susitraukė, paskutinės reakcijos valiutų rinkose rodo, kad franko kursas gali reikšmingai ir nesumažėti, nes centrinis bankas nesiims veiksmų. Šveicarijos BVP per tris mėnesius iki rugsėjo susitraukė 0,5 proc., palyginti su 0,2 proc. augimu antrąjį ketvirtį. Naujausi duomenys ir patikslinimas patvirtina, kad eksportas į JAV šiemet buvo paankstintas, užbėgant už akių įvedamiems tarifams.
Šveicarijos nacionalinis bankas, prieš nuspręsdamas sumažinti savo politikos palūkanų normą žemiau nulio, greičiausiai stebės, kaip vystysis augimas vėlesniais ketvirčiais. Bankas jau prognozuoja, kad kitais metais augimas sieks šiek tiek mažiau nei 1 proc., todėl mažai tikėtina, kad nerimaus dėl ekonomikos susitraukimo. Lapkritį Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu susilpnėjo apie 0,5 proc., bet vis dar yra arti istorinių aukštumų.
Euro kursas per paskutines savaites kilo 1,05 proc. ir nusistovėjo ties 1,16 JAV dolerio riba. Tuo tarpu svaro sterlingo kursas paaugo 1,7 proc. ir penktadienį buvo prekiaujamas už 1,33 JAV dolerio. Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu augo 0,99 proc. – prekiauta 155 už dolerį.
Obligacijų rinkose dviejų metų JAV obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites kilo iki 3,56 proc. lygio. 10 metų obligacijų pajamingumas, per laikotarpį augo iki 4,13 proc. Japonijos 10 metų obligacijos pajamingumas paaugo iki 1,94 proc.
Žaliavų rinkose – vario kainos augimas
Žaliavų rinkose per pastarąsias dvi savaites stebėtas vario kainos augimas, prie to prisidėjo „Citigroup Inc.“ pateikta optimistiška kainų prognozė: prekybininkai tikisi žaliavos trūkumo, kurį sukels atsargų kaupimas JAV. „Citigroup Inc.“ analitikai prognozuoja, kad kitais metais pasaulinis galutinis vario vartojimas augs 2,5 proc., nurodydami mažesnes palūkanų normas ir fiskalinę ekspansiją JAV kaip augimo variklius.
„BloombergNEF“ ataskaitoje teigiama, kad kitais metais vario rinkoje susidarys struktūrinis deficitas, o per ateinantį dešimtmetį trūkumas didės dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1,64 proc. aukščiau ir siekė 63 JAV dolerio už barelį. JAV WTI naftos kaina kilo 2,11 proc. iki 60 dolerių praėjusio penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 1,49 proc. iki 4 197 JAV dolerio už unciją.
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
