Meniu
Prenumerata

antradienis, gruodžio 3 d.


KOMENTARAS
ES apklausos ir baimės
Evaldas Labanauskas
IQ
E. Labanauskas.

Sakoma, kad yra melas, yra didelis melas ir yra statistika. Būtent tokios mintys kyla išvydus paskutinės prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus, pavasario „Eurobarometro“ apklausos rezultatus.

Jie tikrai turėtų stebinti ar net gluminti. Kaip rodo apklausa, net daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) teigia, kad balsuotų EP rinkimuose, jei šie vyktų kitą savaitę, nes 87 proc. jų mano, kad balsuoti šiuose rinkimuose dar svarbiau, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę situaciją.

Reiktų kaip ir džiaugtis, kad pagaliau Lietuvos gyventojai suvokė tiek EP rinkimų, tiek visos ES svarbą savo gyvenime. Todėl iki šiol vyravusios baimės, kad birželio 9-ąją, kai pradės įsibėgėti vasara, sodybų ir kepsnių sezonas, tik nedaugelis ateis prie balsadėžių, esą tampa be pagrindo.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Žinoma, galbūt tai turėtų nuliūdinti kai kurių partijų (pavyzdžiui, konservatorių) rinkimų kampanijos strategus, kurie tikėjosi, kad esant mažam aktyvumui jie užsitikrins vietas EP, nes turi ypač lojalų elektoratą, kuris visada, nepaisydamas blogų ar gerų orų, ateina iki balsadėžių. Vis dėlto braukti ašaros ar keisti strategijų jiems nereiktų.

Europos kraštutinių dešiniųjų frakcijos bus sustiprintos nebent dar vienu atstovu iš Lietuvos, o likusias vietas EP turėtų pasidalinti ne kraštutinės dešinės partijos.

Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje tik 2019-aisiais prezidento rinkimuose dalyvavo apie 57 proc. rinkėjų, o pastarąjį kartą, kai EP rinkimai nesutapo su kitais kokiais rinkimais, t. y. 2009 m., juose dalyvavo tik mažiau nei 21 proc.

Jei lyginsime tokią pat „Eurobarometro“ apklausą 2019 m. ir tų pačių metų EP rinkimų aktyvumo rezultatus, taip pat į akis krinta didelė paklaida. T. y. apklausa tuomet rodė, kad prie balsadėžių ruošėsi eiti 62 proc., bet balsavo 53,5 proc., nors kartu vyko ir prezidento rinkimų antrasis turas. Šiemet tiek pirmasis, tiek antrasis prezidento rinkimų turas vyks prieš EP rinkimus. Todėl naivu tikėtis, kad šį kartą bus pasiektas EP rinkimų aktyvumo rekordas Lietuvoje.

Bet lietuviai – tikriausiai ne vieninteliai, kurie mėgsta pagražinti savo atsakymus apklausose, ypač kai klausiama apie ES. Kaip atskleidžia minima apklausa, į klausimą „jei ateinantys EP rinkimai vyktų kitą savaitę, kiek tikėtina, kad juose balsuotumėte?“ teigiamai atsakė visos ES mastu 71 proc. respondentų. 2019-aisiais taip atsakė 61 proc. europiečių, bet balsavo mažiau nei 51 proc. ir tai buvo didžiausias aktyvumas nuo 1994-ųjų.

Europiečių neaktyvus dalyvavimas EP rinkimuose – viena didžiausių baimių, nes tai mažina EP, kurį patys parlamentarai mėgsta vadinti vienintele tikrai demokratiškai išrinkta ES institucija ir kartu siekia didinti jo galias, legitimumą.

Kita šių EP rinkimų baimė – juose sėkmė lydės kraštutinės dešinės populistus. „Eurobarometro“ apklausoje tokių duomenų nepateikiama, tačiau atskirose ES šalyse išaugęs šių jėgų populiarumas arba greičiau smukęs „tradicinių“ politinių jėgų patrauklumas ypač neramina Briuselį.

Prognozės rodo, kad nukentės visos „tradicinės“ EP partijos. Vis dėlto labiausiai nukraujuos liberalų „Atnaujinkime Europą“, kuri neturėtų likti trečia pagal dydį frakcija, ir Žalieji, kurie taip pat iš ketvirtos vietos turėtų nusileisti net į šeštą. Į trečią vietą turėtų pakilti Identiteto ir demokratijos frakcija su garsiąja Marine Le Pen priešaky, į ketvirtą – panašių dešiniųjų pažiūrų Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija.

Lietuvai tokios tendencijos neatrodo labai įmanomos. Europos kraštutinių dešiniųjų frakcijos bus sustiprintos nebent dar vienu atstovu iš Lietuvos, jei Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijoje esantis Waldemaras Tomaszewskis sugebės mobilizuoti savo rinkėjus, o Nacionalinis susivienijimas pirmą kartą laimėtų vietą EP rinkimuose. Vis dėlto likusias vietas EP turėtų pasidalinti ne kraštutinės dešinės Lietuvos partijos.

Tuo neabejotinai bandys pasinaudoti konservatoriai, ypač jei dėl mažo aktyvumo ir savo ištikimų rinkėjų gautų daugiau balsų nei 2019 m. Tokios pergalės atveju EP rinkimus jie bandytų pateikti kaip tariamą referendumą dėl jų besibaigiančios kadencijos Lietuvoje ir taip po pralaimėjimo prezidento rinkimuose įkvėpti save kovai dėl Seimo šį rudenį. Bet toks EP rinkimų vaizdavimas bus ne daugiau nei „Eurobarometro“ apklausa apie būsimą rekordinį rinkėjų aktyvumą.

Sugrįžtant prie Briuselio nerimo, dar viena didelė EP rinkimų baimė, apie kurią kalbama tik puse lūpų ir neoficialiai, – tai galimybė, kad Europos liaudies partija, į kurią įeina ir Lietuvos konservatoriai, atmes tradicinę koaliciją su socialistais bei liberalais ir valdyti pakvies kraštutinius dešiniuosius. Kiek ši baimė turi pagrindo? Pradžioje bent ateikite balsuoti į EP rinkimus, o po to pamatysite.

BEREKLAMOS:

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas

2024 05 01 06:45
Spausdinti