Asmeninis archyvasSunku prisiminti, kada dar net kojų neapšilęs koks kitas JAV prezidentas būtų daręs tokią įtaką darbotvarkei, sprendimams ir veiksmams už Atlanto, t. y. ES. Dėl bet kurio klausimo, kurį paimtume, pirmas žvilgsnis krypsta ne į Berlaymontą, kur įsikūrusi Europos Komisija, ar kitapus gatvės esančią Europos Vadovų Tarybą ir tuo labiau ne į gerai apmokamų trintukų pilną Europos Parlamentą. Ir tai neapsiriboja tik kokiais milžiniškais iššūkiais, kaip Europos saugumas, Rusijos agresija prieš Ukrainą ar ES konkurencingumas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Donaldas Trumpas ir jo antros kadencijos „nenuspėjama lyderystė“ daro įtaką net tokiems, atrodo, smulkiems sprendimams, ar Europos Komisijai atnaujinti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje prieš Kiniją dėl ekonominės prievartos taikymo Lietuvai. Mat įrodymų trūko ir pergalės ginče buvo sunku tikėtis. Tačiau atsitraukimas Baltuosiuose rūmuose galėjo būti palaikytas ES silpnumo ženklu ir bandymu nuolaidžiauti Kinijai, su kurios įtaka naujoji administracija planuoja kovoti.
Kitas pavyzdys – ES sankcijos Rusijai, kurios, kaip ir atrodytų, patvirtinamos ne kur kitur, o Briuselyje. Bet būtent D. Trumpo pergalė suteikė prokremliškam Vengrijos premjerui Viktorui Orbánui drąsos grasinti sužlugdyti absoliučiai visas ES sankcijas Rusijai nepratęsus jų galiojimo. Tiesa, jis šių grasinimų atsisakė irgi iš dalies dėl to paties D. Trumpo veiksmų.
Yra ir daugiau pavyzdžių. Todėl nenuostabu, kad Briuselio burbulas išlydėjo 2024-uosius ir pasitiko 2025 m. su D. Trumpo vardu lūpose. Nuo gausybės analitikos centrų renginių iki uždarų susitikimų – visur keliamas klausimas: kas mūsų dabar laukia?
Nenuostabu, kad Briuselio burbulas išlydėjo 2024-uosius ir pasitiko 2025 m. su D. Trumpo vardu lūpose.
Bendrai Briuselio burbulą D. Trumpo atžvilgiu galima suskirstyti į tris dalis: tie, kurie mano, kad atėjo pasaulio pabaiga; tie, kurie džiaugėsi jo sugrįžimu (jų daug mažiau nei lietuviškame feisbuke); ir tie, kurie sako, kad išgyvenome pirmąją jo kadenciją, išgyvensime ir antrąją. Norisi tikėtis, kad pastarųjų, t. y. nelinkusių į isteriką, yra daugiau ir ypač sprendimų priėmimo lygmenyje.
Žinoma, reikia pabrėžti, kad jie galbūt daro vieną esminę klaidą manydami, jog tereikia išgyventi ketverius metus, o po to viskas automatiškai susitvarkys – nesvarbu, kas bus Baltųjų rūmų šeimininku, laiko atsukti atgal nepavyks ir į transatlantinius santykius nesugrįš kažkada buvęs medaus mėnuo. Ketveri Joe Bideno gražios retorikos metai šią atsiveriančią prarają tarp JAV ir Europos tik šiek tiek pristabdė. Briuseliui reikia mesti tokias iliuzijas ir galvoti apie ilgalaikę strategiją.
Bet nenuklystant į tolesnę ateitį, kokią vis dėlto strategiją dabar pasirinko Briuselis santykiuose su nenuspėjamu pasaulio lyderiu, kuris žada padaryti Ameriką vėl didžią, galbūt tiek savo sąjungininkų, tiek ir oponentų sąskaita?
*****susije*****
Oficialiai deklaruojama, kad svarbiausia – Europos vienybė, nes tik tuomet būsime stiprūs ir galėsime išlaikyti savo kryptį. Būtent apie tai ES lyderiai daug kalbėjo užsidarę Egmonto rūmuose per vasario pradžioje įvykusį neoficialų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, nors oficiali tema – gynyba.
Vis dėlto ES narių vienybė – sudėtingas klausimas. Jau turime V. Orbáną ir jo sėbrą Slovakijos premjerą Robertą Fico, kurių požiūris į Rusiją, naująją JAV administraciją ar ES vertybes labai kitoks nei daugumos ES šalių vadovų. Dar kitoks su D. Trumpo aplinka yra Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni santykis. Galiausiai didžiausias vienybės išbandymas bus D. Trumpo veiksmų poveikis atskiroms ES narėms: nuo galimo Grenlandijos atėmimo iš Danijos iki muitų importui į JAV pakėlimo, kurie, tikėtina, labiausiai smogs ir taip ekonomiškai negaluojančiai Vokietijai. Ar pajutusios D. Trumpo įniršio jėgą ES šalys išliks vieningos?
Regis, to baiminasi ir Briuselis. Todėl tarp eilučių galima įžvelgti kitą elgesio su D. Trumpu strategiją – neskubėti reaguoti ir imtis atsakomųjų priemonių, užmerkiant akis į aštrią „nenuspėjamo lyderio“ retoriką. Kartu bandant įsitraukti į pokalbius ir taip tikintis, kad Baltuosiuose rūmuose vis dėlto bus įsiklausyta į ES požiūriu racionalius argumentus, taip pat bus sudarytas sandėris, D. Trumpo žodžiais kalbant.
Tokią strategiją iš dalies kaip ir patvirtina Europos Komisijos nenoras komentuoti Grenlandijos klausimą ar miglotos kalbos apie D. Trumpo bendražygio ir nuosavame socialiniame tinkle „X“ įsisiautėjusio Elono Musko sutramdymą.
Bet kiek ilgai ši strategija veiks? Tai dar vienas klausimas, į kurį atsakymą pamatysime laikui bėgant. Viena aišku, Briuselio (o ir viso pasaulio) laukia įdomūs ir keisti laikai su nenuspėjamu senuoju naujuoju pasaulio lyderiu.
Evaldas LABANAUSKAS yra IQ biuro Briuselyje vadovas
