Asmeninis archyvasJau ne vienus metus iš eilės Estijoje keliami mokesčiai. Viena to priežasčių – siekis didinti gynybos finansavimą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Nuo šių metų sausio 1 d. pajamų mokesčio tarifas padidėjo nuo 20 iki 22 proc. Taip pat svarstoma nuo 2026 m. prie jo pridėti 2 proc. vadinamąjį saugumo mokestį, kuris būtų taikomas ir visoms valstybinėms pensijoms, vaiko priežiūros ir kitoms išmokoms. Be to, nuo 2026 m. planuojama papildomais 2 proc. apmokestinti komercinių bendrovių pelną.
Estijoje nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo motorinių transporto priemonių mokestis, taikomas visoms Kelių transporto registre registruotoms transporto priemonėms. Tokio mokesčio tarifas priklauso nuo tam tikrų elementų: bazinė suma siekia 50 eurų, o likusi dalis apskaičiuojama pagal CO2 taršą ir transporto priemonės bendrąją masę. Be to, pirmą kartą registruojant transporto priemonę teks sumokėti ir jos registracijos mokestį.
Tiek Lietuvoje, tiek ir Estijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai yra svarbūs biudžeto pajamų šaltiniai.
Estijoje PVM nuo šių metų liepos 1 d. didėja iki 24 proc. Be to, nuo šių metų pradžios PVM apgyvendinimo paslaugoms buvo padidintas nuo 9 iki 13 proc., o žiniasklaidos leidiniams – nuo 5 iki 9 proc.
Akcizai Estijoje taip pat didėja. Pavyzdžiui, benzino akcizas, kuris nesikeitė nuo 2018 m., per ateinančius ketverius metus augs 5 procentiniais punktais kasmet. Didėja ir alkoholio bei tabako akcizai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. alkoholio akcizas kils net 10 procentinių punktų. Estijoje cigarečių akcizai reguliariai didinami kiekvienais metais. Naujas visų rūšių tabako gaminių akcizas jau taikomas nuo šių metų pradžios, o nuo liepos 1 d. tabako akcizas didės dar 5 procentiniais punktais.
Lietuva galėtų tapti konkurencingesnė ne tik dėl mokesčių sistemos stabilumo, bet ir mažesnio kainų lygio.
Mokesčius Estija didina planuodama dideles investicijas į gynybą bei ekonomiką. Be to, viešojoje erdvėje buvo rašoma, kad Estijoje ketinama artimiausius trejus metus maždaug 1 mlrd. eurų sumažinti viešąsias išlaidas.
Estijoje didinimas ir žemės mokestis – nuo kitų metų maksimalus tarifas gyvenamajai žemei keliamas nuo 0,5 iki 1 proc. žemės mokestinės vertės. Didžiausias mokesčio tarifas komercinei ar pramoninei žemei išaugs iki 2 proc.
Ar tai atsilieps Lietuvos verslui?
Ekonominį nuosmukį patiriančiai Estijai siekiant didinti gynybos finansavimą ir tam planuojant 2 procentiniais punktais kelti pridėtinės vertės, pajamų ir pelno mokesčius, Lietuva turi galimybę pagerinti savo konkurencinę padėtį prieš ilgametę regiono konkurentę. Todėl manytina, kad dėl prastesnės mokestinės ir ekonominės aplinkos iš Estijos galimai pasitrauks ir ten registruotas lietuviškas ir kitų šalių verslas, kuris gali sugrįžti į Lietuvą arba keliauti į kitas valstybes. Jei tam tikras verslas pasitrauktų iš Estijos, klausimas, ar jis pasirinktų netoli esančią Lietuvą, ar keltųsi į kitas patrauklesnes šalis?
Pernai Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“ profesorius Friedrichas Schneideris atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m. sumažėjo iki 21,5 proc. ir buvo didesnė nei Latvijoje (19,2 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (22,3 proc.).
*****susije*****
Įvairūs ekspertai prognozuoja, kad mokesčių didinimas neigiamai paveiks ir taip silpnėjančią Estijos ekonomiką. Tiek institucijos, tiek bankai prognozuoja, kad Estijos ūkis artimiausiu metu dar mažės 1 proc., o Lietuvos toliau augs, prognozuojama, apie 2,4 proc.
PVM ir pelno mokesčio didinimas, taip pat pakelti akcizai ir naujas automobilio mokestis Estijoje galimai dar labiau paskatins infliaciją, o įmonės augančius kaštus greičiausiai permes vartotojams. Dėl to Estija ir vartotojams tampa brangesne šalimi, verslui auga mokesčiai, todėl Lietuvos mokestinė aplinka tiek Estijoje esančiam lietuviškam verslui, tiek ir užsienietiškam verslui tampa patrauklesnė. Lietuva galėtų tapti konkurencingesnė ne tik dėl mokesčių sistemos stabilumo, bet ir mažesnio kainų lygio.
Žinoma, Lietuva konkuruoja ne tik su Estija, bet ir su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Investuotojai dažnai vertina Baltijos šalis kaip vientisą regioną, todėl Estijos sprendimai gali paveikti ir Lietuvos reputaciją. Estijai didinant mokesčius didėja tikimybė, kad ir Lietuvoje mokesčiai būtų keliami. Nuo šių metų ir Lietuvoje paaugo pelno mokesčio tarifas, tačiau tik vienu procentiniu punktu – t. y. nuo 15 iki 16 proc.
Dr. Martynas Endrijaitis yra VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas
