Nendrė ŽilinskaitėPastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.
Sparčiausias ekonomikos atsigavimas – Skandinavijoje
„Citadele“ banko prognozės rodo, kad per artimiausius 3–6 mėnesius euro zonos ekonomika palaipsniui įsibėgės. Tikėtina, kad 2026 m. balandį euro zonos ekonomikos ciklas pasieks aukščiausią lygį nuo 2023 m. spalio, t.y. per 2,5 metų. Kitaip tariant, su didele tikimybe galime teigti, kad artimiausiu metu matysime tolesnį laipsnišką euro zonos ekonomikos atsigavimą.
Pozityvių pokyčių per artimiausią pusmetį tikimės ir visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose – Vokietijoje, Skandinavijos šalyse bei Beniliukso regione. Tačiau, kaip įprasta, esmė atsiskleis detalėse – atsigavimo tempas ir ekonomikos ciklo fazės kiek skirsis.
Nors atsigavimas prognozuojamas visose reikšmingose rinkose, tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu Skandinavijos regionas išsiskirs sparčiausiu ekonomikos atsigavimu. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per artimiausius tris mėnesius Suomijos ir Švedijos ekonomikos pasieks aukščiausią lygį nuo 2022 m. gruodžio, o ekonomikos ciklas priartės prie ilgalaikio vidurkio. Esminės įtakos dinamiškam Skandinavijos regiono ekonomikos atsigavimui turės palankios finansavimo sąlygos – žema skolinimosi kaina.
Skandinavijos šalys, kaip ir Baltijos regionas, yra jautrus bazinių palūkanų pokyčiams, kadangi čia dominuoja paskolos su kintamomis palūkanomis, o privataus sektoriaus įsiskolinimas išlieka aukštas. Atitinkamai, centriniams bankams didinant bazines palūkanas, Skandinavijos regiono ekonomikos ciklas lėtėja santykinai sparčiau nei visoje euro zonoje, tačiau mažėjant palūkanoms – atsigauna taip pat sparčiau. Būtent tai šiuo metu ir fiksuoja mūsų sukurtas ekonomikos ciklų indeksas.
Pagreitį įgaus ir Pietų Europos ekonomika
Vis dėlto atsigavimas neapsiribos vien Skandinavija. Daugumos Lietuvos pagrindinių eksporto rinkų ekonomikų ciklas artimiausiu metu bus atsigavimo stadijoje, ne išimtis ir Vokietija. Manome, kad per artimiausius tris mėnesius Vokietijos ekonomikos ciklas pasieks aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugpjūčio. Nors pagal atsigavimo tempą Vokietija artimiausiu metu ir toliau atsiliks nuo kitų svarbių eksporto rinkų – jos dabartinis atotrūkis nuo ilgalaikio vidurkio yra didžiausias visoje ES. Tai signalizuoja apie silpną ekonomikos dinamiką, tačiau kartu reiškia ir didžiausią augimo potencialą, kadangi ekonomika atsigauna nuo žemo taško.
Pozityvių ženklų matome ir Pietų Europoje, ypač tokiose rinkose kaip Italija ir Ispanija. Ekonomikos ciklo indeksas rodo, kad Ispanijos ekonomika, kuri ir taip yra viena stipriausių visoje ES, vėl įgaus pagreitį ir balandį bus aukščiausiame taške per pastaruosius dešimt mėnesių. Tuo metu Italijos ekonomikos ciklas jau netrukus pasieks ilgalaikį vidurkį. Pietų Europos valstybės, kurios yra santykinai mažiau priklausomos nuo tarifų, pramonės ir geopolitikos rizikų, ir toliau išlaikys stiprias pozicijas tarp visų ES valstybių ekonomikos dinamikos atžvilgiu.
Ką tai reiškia Baltijos regiono eksportuotojams ir investuotojams?
Iš ekonomikos ciklų indekso prognozių išplaukia kelios esminės išvados. Pirma, investuotojams ir eksportuotojams bus svarbu laiku „užimti“ pozicijas ES rinkoje. Ekonomikos ciklas lieka žemame taške, tačiau vis labiau stiprėja, tad tampa palankus metas investuoti į eksporto plėtrą ir pasiruošti augimo etapui.
Antra, investuotojams ir eksportuotojams verta išnaudoti Skandinavijos regiono atsigavimo potencialą. Mūsų indeksas rodo, kad Skandinavijos ekonomikos jau kurį laiką yra pirminėje atsigavimo stadijoje. Po pusmečio jos priartės prie augimo stadijos, tačiau visose valstybėse dar liks neišnaudotų augimo galimybių. Artimiausiu metu palūkanos Europoje liks žemos, tad Skandinavijos regione matysime tolesnį ekonomikos stiprėjimą, ypač cikliškuose ir palūkanoms jautriuose sektoriuose.
Trečia, verta nepamiršti ir Pietų Europos, ypač didžiųjų ekonomikų – Italijos ir Ispanijos. Ispanijos ekonomikos ciklas yra kiek brandesnis nei Italijoje, bet matome tolesnių augimo galimybių. Italijos ekonomika vis labiau stiprės ir netrukus pasieks ilgalaikį vidurkį.
Apibendrinant, panašu, kad Europos ekonomika pamažu bunda iš sąstingio – ekonomikos ciklas įgauna pagreitį ir toliau stiprės. Tai aiškus signalas eksportuotojams ir investuotojams nepraleisti šio momento ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.
Rūta Ežerskienė yra „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė
