Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


KOMENTARAS
Geopolitikos poveikis verslui – ar esame pasirengę 2024-iesiems?
Jonas Akelis
Asmeninis archyvas
J. Akelis.

Šiemet pasaulyje laukia rinkimų banga, permainos galios centruose, didesnis susiskaldymas ir rizika, kad dirbtinis intelektas taps dar viena kibirkštimi ir taip įkaitusiame pasaulyje. Lietuva bus viso šio paveikslo dalimi – mūsų taip pat laukia rinkimai ir pokyčiai, kuriuos verslas privalės sugretinti su Europoje ir pasaulyje vykstančiais procesais ir priimti svarbius sprendimus.

Platų pasaulio vaizdą metų pradžioje tradiciškai padeda susidaryti EY geostrateginė apžvalga „2024 Geostrategic Outlook“. Kelios naujausioje apžvalgoje išskirtos temos yra vertos atskiro dėmesio ir gali suteikti vertingų įžvalgų verslui, kuriam svarbu neužmiršti įvertinti pokyčių pasaulyje rizikas savo veiklos strategijoms.

Daugiapolis, susiskaldęs pasaulis

Geopolitines slinktis ir įvykius analizuojančios tarptautinio EY tinklo komandos konstatuoja, kad pasaulis tampa vis labiau suskaidytas, o ne integruotas. Atsiranda vis daugiau geopolitinių ašių, darančių silpnesnę ar stipresnę įtaką tam, kaip gyvensime rytoj ir artimiausiais metais.

Šią tendenciją lemia konceptualus veiksnys – vadinamasis tarptautinis daugiapoliariškumas. Kitaip tariant, jau ne vienerius metus keičiasi globali aplinka ir taisyklės – tolstame nuo pasaulio, kai dominavo liberali politika ir buvo vienas aiškus lyderis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Šiandien pasaulyje iškyla keli galios centrai – JAV, Kinija, Europos Sąjunga (ES) ir keli dideli alternatyvūs rinkos dalyviai, kurie suvokia savo vertę ir niekam nenusileidžia: Indija, Brazilija, nafta turtingos Artimųjų Rytų šalys ar Tolimųjų Rytų rinkos.

Vykstant konfliktams, ekonominė politika vis labiau persipina su geopolitika. Ekonominiai sprendimai vis dažniau ir plačiau pasitelkiami kaip hibridinio karo priemonės. Taigi, gyvename laikais, kai pirmaujančių pasaulio valstybių ir valstybių blokų tarptautinės politikos pastangas lydi ekonominiai sprendimai, pavyzdžiui, prekybos apribojimai, parama vidaus rinkai ir subsidijų programos, pastangos kontroliuoti technologijų perdavimą tarp valstybių, siekis prižiūrėti kapitalo judėjimą, tikrinti finansų kilmę bei pervedimus ir vis labiau orientuotis į gamybą savo ar draugiškų valstybių teritorijose.

Į rinkimus – pusė pasaulio gyventojų

Be to, šiais metais rinkimai vyks šalyse, kuriose gyvena 54 proc. pasaulio gyventojų, o jų ekonomikos sukuria apie 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Rinkimų laukia ir didžiausia pasaulyje demokratinė valstybė Indija, ir Europa, kur bus renkamas Europos Parlamentas. Be abejonės, daug dėmesio sulauks prezidento rinkimai JAV.

Po rinkimų valstybės gali imti keisti ir koreguoti savo užsienio politikos kryptis, priimti naujų sprendimų ar keisti požiūrį dėl įsipareigojimų klimato politikai, gynybai, migracijai ir kt. svarbiems klausimams. Ką tai reiškia Lietuvai, kuri šiemet taip pat rinks prezidentą ir Seimą? Manau, kad labiausiai lauksime žinių apie JAV rinkimų rezultatus. Nuo jų priklausys tolesnė Vašingtono santykių su Ukraina ir Rusija dinamika, taip pat pozicija Kinijos, ES atžvilgiu. Neabejojama, kad rinkimų baigtis JAV turės įtakos, kokią paramą ši šalis toliau teiks Ukrainai ir koks bus jos vaidmuo NATO bei tarptautinėje erdvėje. Apskritai, į daugelį globalių problemų demokratai ir respublikonai žvelgia skirtingai. Natūralu, kad vienų ar kitų pergalė atitinkamai keis, pavyzdžiui, klimato politiką – kaip aktyviai JAV plėtos ir rems atsinaujinančiąją energetiką, transporto elektrifikaciją, žaliojo vandenilio gamybą, kaip palaikys tarptautinius klimato susitarimus.

JAV ekonomika yra tokia didelė, kad gali daryti įtaką ištisų pramonės šakų raidos tempui visame pasaulyje. Be to, labai svarbu, kaip JAV ekonomika vystysis šiemet ir po rinkimų, nes tai daro didelę įtaką centrinių bankų pinigų politikai, palūkanų normoms ir kapitalo rinkoms. O nuo kapitalo rinkų priklauso ir pensijų fondų rezultatai Lietuvoje, ir investuotojų nuotaikos bei planai.

Ar politikų nuostatos taps rizikomis?

Galbūt prezidento ir Seimo rinkimai Lietuvos gyventojams ir verslui šiemet atrodo svarbesni negu Europos Parlamento, tačiau pastarųjų nevertėtų nuvertinti. Nuo jų priklauso visos Bendrijos pozicija klimato kaitos, atsinaujinančiosios energijos, visų pagrindinių technologijų, skaitmeninės politikos ir kitais svarbiais klausimais. O kokia bus ES perspektyva, tokia ji bus ir Lietuvos.

Štai šiuo metu ES neslepia ambicijų kurti bei plėtoti technologijas, siekti mokslo ir verslo proveržio. Vis dėlto ypač daug dėmesio sulaukianti dirbtinio intelekto (DI) technologija Europoje dažniau asocijuojama su painiava dėl reguliavimo, etinėmis problemomis ir grėsmėmis, negu su galimybėmis ir verte. Stringantis reguliacinis mechanizmas yra kone didžiausia kliūtis siekiant išnaudoti DI potencialą produktyvumui ir konkurencingumui didinti. Vyriausybėms tenka nuolat susidurti su dilemomis, kai tenka rinktis, pavyzdžiui, tarp DI vystymo greičio ir etinių taisyklių kūrimo. Lietuvoje sėkmingai augančiam IT sektoriui technologijų reguliavimo pokyčiai yra ypač svarbūs. Tad turėti stebėjimo, vertinimo ir reagavimo mechanizmą – būtina.

Kita geostrateginių lenktynių kryptis – „žaliosios“ technologijos. Pasauliui reikia vis daugiau elektros energijos ir generacijos pajėgumų. Akivaizdu, kad perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių tapo vienu esminių ekonominės politikos ramsčių įvairiose šalyse. Ši transformacija ne tik skatina ekonomikos augimą, bet ir stiprina energetinę nepriklausomybę ir tai puikiai iliustruoja Lietuvos ir visos ES pavyzdžiai, kai siekiama sumažinti ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Kita vertus, kalbant apie klimato politiką svarbu pastebėti ir priešingas sroves – dalis pramonės ir tūkstančiai dirbančiųjų priešinasi pokyčiams. Savo poziciją jie akcentuoja prieš rinkimus, o jų palankumo siekiantys politikai stengiasi atliepti šios nemažos rinkėjų dalies valią. Dėl to gali susidaryti nevienoda reguliavimo ir politikos aplinka, kurioje bus sunku susitarti dėl bendrų veiksmų tarptautiniu mastu.

Žinoma, vietos lygmeniu kiekvienos valstybės poziciją lems rinkimų atmosfera. Kokia ji bus Lietuvoje, pamatysime jau netrukus, kai kandidatai į prezidento postą ir Seimą ims viešinti savo programas, diskutuos ir atskleis savo požiūrį geostrateginiais klausimais. O kol to laukiame, verslo organizacijoms jau dabar vertėtų išgryninti savo geostrategines nuostatas, kad rinkimų įkarštyje galėtų palyginti su politinėmis programomis ir laiku apčiuopti galimas rizikas bei galimybes.

Jonas Akelis yra profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse.

2024 01 29 15:52
Spausdinti