Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


KOMENTARAS
Gruzijos „užsienio agentų“ įstatymas: ES paralyžiavo jos pačios „užsienio agentas“
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
Alfa.lt
Evaldas Labanauskas.

Kai sakartvelai pradėjo kovą su savo valdžios bandymais priimti prorusišką „užsienio agentų“ („užsienio įtakos“) įstatymą, ES vėl įsitikino, kad pas juos veikia „užsienio agentas“, kuris nuo liepos 1-osios perims pirmininkavimą visai ES.

Antradienį, kai Gruzijos parlamentas galutinai priėmė Rusijos pavyzdžiu „užsienio agentų“ įstatymą, kuris paskatino masinius protestus, nes gali užkirsti kelią narystei ES, oficialusis Briuselis tylėjo. Šį prorusiškos valdžios sprendimą oficialiai pasmerkė JAV, atskiros ES valstybės, o kai kurie Europos Parlamento nariai dar anksčiau paragino taikyti sankcijas Gruzijos valdantiesiems.

Prieš galutinį balsavimą Tbilisyje Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano, žinoma, įspėjo, kad priėmus įstatymą dėl „užsienio įtakos“ bus apsunkintas šalies siekis prisijungti prie bloko, tačiau bendro pareiškimo visos ES ar ES diplomatijos vadovo J. Borrelio vardu nebuvo.

Bet ateinančio pusmečio darbotvarkė neapsiriboja tik plėtra ir atsaku Rusijos agresijai – temomis, kurios, tikėtina, bus įšaldytos.

JAV viešintis pats J. Borrelis Stanfordo universiteto studentams teigė, kad Europa turi išmokti kalbėti galios kalba: „Tai nėra prabanga. Tai nėra kažkas, ką galite turėti arba ne. Tai būtina, jei norime apsaugoti savo gyvenimo būdą, socialinę struktūrą ir vertybes.“ Ir… nieko.

Kyla klausimas, ar oficialios reakcijos į įvykius Sakartvele – tradicinis ES užsienio politikos neįgalumas?

Kaip tiesiai šviesiai pareiškė įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu, priežastis – Viktoras Orbánas – pačios Europos „užsienio agentas“. Iš pradžių Vengrija, kurioje dar visai neseniai buvo šiltai priimtas Gruzijos valdančiųjų atstovas, užblokavo bendrą 27 ES valstybių narių pareiškimą, tuomet pagal planą B Gruzijos valdžią turėjo įspėti J. Borrellis ir už ES plėtrą atsakingas komisaras vengras Olivéras Várhelyi, kuriuos tai paragino padaryti ir keletas ES užsienio reikalų ministrų, tarp jų ir Lietuvos. Tačiau Vengrijos atstovas O. Várhelyi, kuris, tikėtina, tikisi, kad V. Orbánas dar penkeriems metams pratęs jo kadenciją Komisijoje, nesutiko su pateikta formuluote. Taigi ir trečiadienio rytą, kai Tbilisyje toliau tūkstančiai žmonių garsiai šaukė, kad Sakartvelas – tai ne Rusija ir kad jų kelias – Europos kelias, Briuselis vis dar tylėjo.

Galiausiai vis dėlto trečiadienį pareiškimas buvo išplatintas J. Borrellio vardu. Jame raginama atšaukti „užsienio agentų“ įstatymą, nes jis „neigiamai veikia Gruzijos pažangą siekiant narystės ES“.

Toks ES paralyžius – labai grėsmingas įspėjimas, kas gali laukti Sąjungos nuo liepos 1-osios iki gruodžio 31 d., kai jai pirmininkaus Vengrija. Ir kalba ne tik apie Sakartvelą, o apie visus reikalus, kuriuose „ES užsienio agentas“ sustiprins savo galias. Nenuostabu, kad ES skubama iki birželio pabaigos sutarti dėl 14-ojo sankcijų paketo Rusijai ir surengti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri duotų startą narystės deryboms su Ukraina ir Moldova.

Bet ateinančio pusmečio darbotvarkė neapsiriboja tik plėtra ir atsaku Rusijos agresijai – temomis, kurios, tikėtina, bus įšaldytos. Svarbiausias ES klausimas – nauja vadovybė nuo Komisijos iki Tarybos ir jų penkmečio prioritetai. Kokia įtaką jiems turės „ES užsienio agentas“?

2024 05 15 15:39
Spausdinti