Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 18 d.


KOMENTARAS
„Hamas“ išpuolis ir pamokos Lietuvai
Evaldas Labanauskas

Nesuvokiamo žiaurumo „Hamas“ teroro išpuoliai prieš Izraelį tapo naujo karo Artimuosiuose Rytuose priežastimi ir grasina atidėti nežinomam laikui bet kokias viltis pasiekti taiką šiame regione. Dar daugiau – pasigirdo prognozių, kad šis karas gali išplisti ir įtraukti daug daugiau Artimųjų Rytų veikėjų.

Net jei tokios baimės neišsipildys, naujas konfliktas jau atitraukė pasaulio dėmesį nuo vis dar liepsnojančio karo Ukrainoje – užtenka žvilgtelėti į spalio mėnesio antraštes ir diskusijas socialinėje medijoje. Net NATO gynybos ministrų susitikimą „pavogė“ Artimieji Rytai, nors jame lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai ne vienintelė gera naujiena Kremliui.

Visų pirma, karas Artimuosiuose Rytuose gali sumažinti Vakarų paramą ginkluote Kyjivui, nes remti tiek Izraelį, tiek Ukrainą vienu metu gali būti sudėtinga net JAV. Antra, dėl nuo seno išplėtoto įdirbio su diktatūromis arabų šalyse Kremlius gali tikėtis vaidinti tarpininką ir taip bent iš dalies išeiti iš tarptautinės izoliacijos. Trečia, jau prasidėjusi humanitarinė krizė Gazoje taip pat pareikalaus finansinių išteklių, o dar daugiau jų prireiks ir dėmesio atims, jei ji pavirs nauja migrantų krize Europoje, kai per Viduržemio jūrą patrauks šimtai tūkstančių naujų karo pabėgėlių. Galiausiai ne paskutinėje vietoje lieka ir teroristinių išpuolių Vakaruose grėsmė dėl šių paramos Izraeliui ir dėl dalyje Vakarų, tarp atvykėlių iš arabiškų kraštų, įsivyravusio radikalizmo.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Visa tai kvepia chaosu ir dar didesniu ne geriausius ekonominius laikus išgyvenančių Vakarų išbalansavimu. Tai – svajonių scenarijus Rusijai, kuri pati nieko nemoka sukurti, todėl gali tik griauti. Tiesa, kol kas nėra rimtesnių įrodymų, kad Rusija stovi už „Hamas“ išpuolio, išskyrus kelių šių smogikų oficialius apsilankymus Maskvoje, kuri, beje, taip ir nepasmerkė atakų, nenusiuntė užuojautos Izraeliui. Rusija taip pat aktyviai plečia santykius su Iranu, kuris neslepia savo paramos „Hamas“ ir, kaip pabrėžia ekspertai, smogikai be iraniečių profesionalų paramos nelabai galėjo taip gerai suplanuoti išpuolių prieš Izraelį. Dar vienas netiesioginis Irano įsitraukimo įrodymas – pasirinktas atakų laikas, t. y. dviem pagrindiniams Teherano priešams Izraeliui ir Saudo Arabijai sėkmingai einant santykių normalizavimo link.

Kodėl „Hamas“ vaidmens negalėtų atlikti kokie „Wagner“ likučiai ir, pasiuntę į priekį gaujas buvusių kalinių, nusiaubti kelių pasienio miestelių, o po to pasitraukti į Rusiją ar Baltarusiją?

Kalbant apie „Hamas“ išpuolio laiką, jis yra simbolinis – Jom Kipuro karo 50 metų sukaktis. Tuomet Izraelis irgi buvo užkluptas netikėtai ir per pirmąsias dienas patyrė milžiniškų nuostolių.

Būtent Izraelio nepasirengimas tokioms atakoms dabar kelia daugiausia diskusijų: kaip viena geriausių pasaulio žvalgybų „Mossad“ ir naujausias technologijas naudojanti Izraelio armija nesužinojo apie „Hamas“ planus? Kodėl nespėta ateiti į pagalbą gyventojams prie Gazos Ruožo? Kodėl triko mobilizacija pirmosiomis dienomis?

Viena įdomiausių įvardytų priežasčių – vaizduotės trūkumas. T. y. remdamiesi turimais duomenimis, patirtimi ir racionalumu nei Izraelio kariškiai, nei specialiosios tarnybos nematė jokių ženklų, kad ruošiamasi pulti. Su nesudėtingomis technologijomis „Hamas“ sugebėjo niveliuoti Izraelio technologinį pranašumą ir pralaužti Gazos Ruožą juosiančią sieną.

Izraelio „vaizduotės trūkumo“ pavyzdys turėtų būti rimtas signalas Lietuvos ir mūsų sąjungininkų kariniams planuotojams. Mes ir NATO susiduriame su dar didesnę grėsmę keliančiu teroristiniu Rusijos režimu, kuris neslepia tikslo sunaikinti ukrainiečių, kaip ir „Hamas“ – žydų, tautą.

Dar neseniai buvo teigiama, kad turėdama technologinį pranašumą NATO iškart pastebės rengiamos atakos ženklus, kaip tai esą nutiko pernai Ukrainoje. Dabar kartojama, kad Ukrainoje nukraujavusioms Rusijos pajėgoms prireiks ilgų metų atsigauti, kad galėtų mesti iššūkį NATO.

Norisi tikėtis, bet vertinant hipotetiškai, kodėl „Hamas“ vaidmens negalėtų atlikti kokie „Wagner“ likučiai, sustiprinti Rusijos specialiųjų pajėgų „atostogaujančiais“ karininkais ir, pasiuntę į priekį gaujas buvusių kalinių, nusiaubti vieno ar kelių pasienio miestų, o po to pasitraukti į Rusiją ar Baltarusiją? Ką po tokios atakos darytų Lietuva, o svarbiausia – NATO?

Iš dalies šis variantas svarstytas, kai Baltarusija buvo apsiskelbusi „Wagner“ baze, bet tuomet teigta, kad samdinių yra tik keli tūkstančiai, jie neturi sunkiosios ginkluotės, siena stebima ir t. t. „Hamas“ irgi neturėjo sunkiosios ginkluotės ir jų gretos taip pat nepasižymėjo gausa, o po išpuolių dalis, prisidengę įkaitais, pasislėpė Gazoje.

Nesinori nieko gąsdinti, bet norėtųsi, kad „vaizduotės nepritrūktų“ už mūsų saugumą atsakingiems žmonėms.

Evaldas Labanauskas yra IQ bendradarbis Briuselyje

BEREKLAMOS:

2023 11 01 06:45
Spausdinti