Asmeninis archyvasMetų pradžioje išorės aplinka žadėjo ramesnius ir stabilesnius metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, šiemet jų kreivės turėjo išlikti stabilios. Tai ekonomikos dalyviams Europoje žadėjo daugiau erdvės finansiniam manevrui. Laukėme ciklinio atsigavimo Europoje, kuris paspartintų aktyvesnį vartojimą, investicijas ir, atitinkamai, paklausą mūsų eksportuotojams. Atslūgo muitų karų grėsmės. Spartų Lietuvos augimą šiemet programavo dosnus biudžetas, ambicingi viešųjų investicijų planai ir numatomas vartojimo bumas. Nerimavome nebent dėl šaltos žiemos ir Estijos antros pakopos reformos scenarijaus deja vu.
Vis dėlto, karinio konflikto ir Hormuzo sąsiaurio blokados sukeltas naftos ir jos produktų pasiūlos šokas staigiai išblaškė visas ramybės iliuzijas. Išaugęs neapibrėžtumas ir kylanti sąnaudų infliacijos banga maišo kortas ekonomikos dalyviams ir kelia naujus uždavinius ekonominės politikos formuotojams. Dėl neapibrėžtumo sudirgusios finansų rinkos įskaičiuoja numatomą aukštesnę infliaciją ir keičia palūkanų normų lūkesčius.
Tiesa, Irano, JAV ir Izraelio geopolitinio konflikto įtaka pirmojo ketvirčio BVP rezultatams dar vis buvo labai ribota. Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, šalies realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2,1 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ūkis ūgtelėjo 2,5 proc., o per ketvirtį smuktelėjo 0,4 proc.
Ketvirtiniam pokyčiui neigiamos įtakos turėjo statybų, vidaus prekybos ir transporto bei logistikos įmonių rezultatai.
Statybų sektoriaus rezultatai metų pradžioje nuvylė. Dviženklis ES paramos augimas bei rekordiniai investicijų į atgrasymą bei gynybos infrastruktūrą mastai šių metų biudžete žadėjo stabilų tolesnį investicijų augimą ir didesnes statybų sektoriaus apsukas. Nepaisant palankios aplinkos ir ambicingų planų šiems metams, statybos įmonių atliktų darbų apimtys šių metų pirmąjį ketvirtį buvo mažesnės nei prieš metus. Tam įtakos turėjo itin šalta ir statybų darbams nepalanki žiema. Pavasariui įsibėgėjus, sektoriaus darbų apimčių kreivės turėtų staigiai atsitiesti.
Šiemet vartojimas – vienas kertinių šių metų augimo ramsčių. Metų pradžioje vartotojų lūkesčiai išliko palankūs, o mažmeninės prekybos apyvartos (palyginamosiomis kainomis) toliau augo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį ketvirtį jos buvo 5,9 proc. didesnės nei prieš metus, o prekybos apyvartos ne maisto prekėmis pašoko net 7,4 proc. Kadangi Irano konflikto įtaka pirmam ketvirčiui dar buvo labai ribota, atsigavo net ir mažmeninės prekybos degalais apimtys. Palyginti su pernai, jos buvo dešimtadaliu didesnės.
Tiesa, prasidėjusi Persijos įlankos blokada, energetikos kainų šokas ir išaugęs neapibrėžtumas ketvirčio pabaigoje pakando vartotojų lūkesčius, didino atsargumą.
Vis dėlto, kol kas mažmeninės prekybos apyvartų duomenys rodo, kad net ir paspartėjus infliacijai dėl išbrangusių degalų, namų ūkių vartojimo apetitas neblogėja. Kol kas stebime analogišką 2022 m. scenarijų, kuomet gyventojai infliacijai atsispyrė ir neskubėjo keisti savo vartojimo įpročių ir elgsenos.
Po pernykščio stabtelėjimo, energingiau metus pradėjo apdirbamoji pramonė. Pirmąjį ketvirtį pagaminta produkcija (atmetus mineralinių produktų gamybą) buvo 4,5 proc. didesnė nei prieš metus. Vien kovą metinis augimo tempas siekė 7,9 proc. Čia jau tiekimo grandines galėjo suaktyvinti išaugęs nerimas dėl sąnaudų šoko įtakos produkcijos kainoms. Užsakovai suskubo planuotis sandėlių užpildymą ir susitarti dėl palankesnių kainų, kol dar neatsirito žaliavų ir medžiagų infliacijos banga. Tarp sektoriaus lyderių išliko inžinerinės pramonės šakos: kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, variklinių transporto priemonių, priekabų, puspriekabių ir jų dalių pramonė, elektros įrangos ir plastikų gamyba. Produkciją augino ir medienos bei baldų pramonė, maisto ir gėrimų gamyba. Dinamiški išliko ir aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų sektoriai.
Pirmasis ketvirtis – tik apšilimas, ekonominiai serpantinai prasidės vėliau. Pirmojo ketvirčio rezultatams Hormuzo sąsiaurio blokados įtaka buvo labai ribota. Energetikos krizės padariniai ir atsiimtų lėšų iš antros pakopos pensijų pakopos įtaka vartojimui pasireikš vėlesniais metų ketvirčiais. Vis dėlto, neigiamus išorinius poveikius kompensuos ir ekonomikos plėtrą palaikys jau užprogramuoti augimui palankūs vidaus veiksniai. Dėl dosnaus, socialiai orientuoto biudžeto didės gyventojų pajamos, o vienkartinis II pensijų pakopos reformos poveikis ne tik didins vartojimo indėlį į BVP, bet ir padės amortizuoti infliacijos šoko padarinius namų ūkiams.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
