Asmeninis archyvasVertę ir poveikį kuria bene visi Lietuvoje veikiantys socialiniai verslai, visgi tiek iššūkių, tiek galimybių šiame lauke apstu. Nusistovėjęs požiūris, kad socialinis verslas tėra paramos gavėjas – viena esminių kliūčių, trukdančių sėkmingam verslo vystymuisi.
Situacija Baltijos šalių regione
Neseniai publikuota ataskaita parodė, kad ES fondų ir kitais kanalais gaunamos lėšos yra be galo svarbios Lietuvos socialiniam verslui, ypač pirmuose etapuose. Privačių investuotojų pasitaiko labai retai, kas išryškina vieną silpniausių Lietuvos ekosistemos aspektų.
Latvijos ir Estijos socialinio verslo sistemos yra labiau išplėtotos, o socialinio poveikio matavimo praktikos – pažangesnės. Vis dėlto, kaip ir visose kylančiose ekosistemose pasitaiko iššūkių ir praleistų galimybių. Pavyzdžiui, pietų Latvijoje, kitaip nei šiaurės Lietuvoje, yra žymiai mažiau aukštą potencialą socialinėms inovacijoms turinčių organizacijų rodo Interreg Lat-Lit programos finansuojamo projekto ataskaita.
Nuo emigracijos mažinimo iki holistinio tvarumo
Pagrindinė socialinių verslų siekiamybė – inovatyviomis priemonėmis spręsti opiausias visuomenės problemas.
Prasmingos, vertę kuriančios veiklos yra kur kas paveikesnis traukos objektas nei pinigai, todėl socialiniai verslai atlieka svarbų vaidmenį stabdant regionų gyventojų emigraciją. Rokiškio rajono verslo plėtros strategijos, „Salų dvaro“ modelis ir „Solidarumo kava“ Panevėžio mieste rodo, kaip socialinis verslas gali stiprinti vietos bendruomenes.
Taip pat turime nemažai pavyzdžių, kai verslai, pasitelkę žiedinės ekonomikos principus, diegia ekosocialiniu, t. y. tvarumo, požiūriu grįstas inovacijas. Vieni iš jų – bendras viešųjų įstaigų „Dirbinyčia“ bei „Būk su manimi“ tekstilės atliekų prevencija grįstas verslo modelis bei tvarios mados platforma „looptex“ (buvęs TEXTALE).
Ar įmanoma globali konkurencija?
Praktika rodo, jog kurti vertę ir poveikį yra „tiesiog geras biznis“ (angl. just good business). Mūsų socialiniai verslai, kaip ir daugelio kitų ES valstybių narių, mąsto globaliai, o veikia lokaliai. Tai vienas iš svarbiausių tvarų vystymąsi skatinančių verslų veikimo principų.
Globalią konkurenciją užtikrinti gali tradicinės įmonės, keisdamos nusistovėjusį požiūrį: socialiniai verslai turi tapti ne paramos gavėjais, o verslo partneriais (tiekėjais, vertės grandinių dalimi). „IKEA“ socialinio verslumo programa yra puikus tokio požiūrio pavyzdys.
Ateities perspektyvos
Lietuvoje inovatyvių verslo modelių kūrimui sudarytos labai geros sąlygos. Tačiau tam, kad tvarus vystymasis taptų realybe turi keistis visuomenės požiūris, tradicinių verslų praktikos bei stiprėti socialinių verslų vertės ir poveikio kūrimo galimybės.
Viena iš reformų, kuri galėtų padėti to pasiekti, t. y. padėtų socialiniam verslui vystytis tvarumo srityje – socialiai atsakingų ir žaliųjų viešųjų pirkimų sujungimas į vieną „tvarių viešųjų pirkimų“ kampaniją. Tam, kad ši reforma būtų prasminga, poveikio matavimas turėtų tapti kiekvienos savivaldybės bei vietos veiklos grupių kasdienybe.
Socialinės ekonomikos skatinimas yra siekiamybė ES valstybėms narėms, tačiau kol kas trūksta supratimo, kad esame viena ekosistema, kurioje privatus ir viešasis sektoriai turi bendrą interesą – tai vertę ir poveikį kuriančiais verslo modeliais paremtas tvarus vystymasis.
Ieva Žebrytė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja
