Asmeninis archyvasPirmasis mėnuo po II pakopos pensijų fondų „lango“ atvėrimo atskleidė, kaip žmonės reaguoja į realų pasirinkimą: vieni sprendimus priėmė greitai, kiti pasirinko palaukti, o dar kiti tik pradėjo rimčiau domėtis savo pensijų fonduose sukauptais pinigais.
Po pirmojo mėnesio matome, kad apie 21 proc. kaupiančių pareiškė norą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Tai aiškus, pamatuojamas rodiklis, kuris iš esmės atitinka dar iki reformos pradžios viešai aptartas prognozes.
Tačiau vien šis skaičius neatskleidžia viso vaizdo. Ne mažiau svarbu tai, kad didžioji dalis žmonių sprendimo per pirmąjį mėnesį nepriėmė, nors galimybę turėjo. Tai leidžia matyti gana aiškią takoskyrą tarp skirtingų situacijų ir skirtingų sprendimų motyvų.
Pirmoji grupė – žmonės, kurie jau pateikė prašymus pasitraukti iš II pakopos. Dažniausiai tai žmonės, kuriems pinigų reikia greitai. Tikėtina, kad jų sprendimai susiję su dabartine finansine situacija: turimais įsipareigojimais, skubiais poreikiais ar noru turėti daugiau finansinio lankstumo „čia ir dabar“. Tokiomis aplinkybėmis sprendimas atsiimti lėšas yra suprantamas ir, vertinant iš trumpalaikės perspektyvos, gali būti iš dalies pateisinamas.
Antroji grupė – žmonės, kurie skaičiuoja, lygina ir planuoja. Jiems nėra būtinybės sprendimą priimti skubiai, jie svarsto, ar pasitraukimas jiems finansiškai naudingas, kaip ateityje veiks išmokų iš pensijų fondų modeliai ir anuitetai, ar alternatyvūs investavimo būdai iš tikrųjų galėtų uždirbti daugiau nei pensijų fondai. Ši grupė sąmoningai renkasi palaukti ir šiuo metu neplanuoja trauktis iš II pakopos.
Bus ir trečioji grupė – žmonės, kurie planuos pasitraukti tikėdami, kad patys galės investuoti efektyviau nei pensijų fondai. Tai taip pat galimas pasirinkimas, tačiau jis reikalauja ne tik investavimo patirties, bet ir žinių, laiko bei, svarbiausia, ilgalaikės disciplinos. Tyrimai rodo, kad toks kelias ne visiems pasiteisina ilguoju laikotarpiu.
Žvelgiant iš elgsenos ekonomikos perspektyvos, pasitraukusiųjų reakcija yra labai suprantama. Kai po daugelio metų atsiranda reali galimybė „prisiliesti“ prie sukauptų lėšų – nors jos dar nėra didelės – natūraliai kyla noras įsitikinti, kad tai tikrai tavo pinigai, o ne abstrakti suma pensijų fondo sąskaitoje.
Svarbu pabrėžti, kad pats pasitraukimas dar nėra galutinis sprendimas ir juo labiau – nuosprendis finansinei ateičiai. Tikrasis pasirinkimas prasidės vėliau, kai pensijų lėšos pasieks žmonių sąskaitas ir reikės apsispręsti, ar jos bus skirtos vartojimui, ar toliau kaupiamos ir investuojamos kitais būdais nei iki šiol II pakopoje.
Ar žmogus turės papildomų pajamų senatvėje, nulems ne pats pasitraukimo faktas, o tai, ar jis ir toliau laikysis paprastų, bet veikiančių principų: gyvens taip, kad išleistų mažiau nei uždirba, reguliariai atsidės dalį pajamų, investuos ten, kur supranta, ir rinksis tokius sprendimus, kur mokesčiai ir atskaitymai „nesuvalgo“ proc. didžiosios dalies uždarbio.
Pirmasis „atverto lango“ mėnuo labiau išryškino skirtingas žmonių asmenines finansines situacijas. Vieni sprendimus priėmė greitai, kiti sąmoningai renkasi neskubėti. Ilguoju laikotarpiu svarbiausia bus ne tai, kas įvyko per pirmąjį reformos mėnesį, o tai, kaip žmonės elgsis per artimiausius metus.
Savo ruožtu pensijų sistema turės būti nuosekliai tobulinama tol, kol žmonės ja pasitikės – taip, kaip pasitikima šalyse, kurių pensijų sistemos laikomos vienomis geriausių, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir kitose valstybėse.
Jonas Iržikevičius yra pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vadovas
