Asmeninis archyvasBaigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili?
Klausimų daug, tačiau didelė jų dalis paremta ne faktais, o neteisingomis prielaidomis. Pensijų fondai šiems pokyčiams ruošėsi iš anksto, todėl svarbu aiškiai atskirti, kas iš tiesų keičiasi, o kas – tik interpretacijos.
1. Ar daliai gyventojų pasitraukus iš II pensijų pakopos gali padidėti fondų mokesčiai?
Ne, negali. Reforma nepakeitė nei mokesčių modelio, nei jų ribų. Maksimalus turto valdymo mokestis išlieka nepakitęs: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo fonduose.
Svarbiausia – šie dydžiai yra aiškiai nustatyti įstatymu, todėl pensijų kaupimo bendrovės jų viršyti negali.
Be to, iš II pensijų pakopos turto valdymo mokesčio dengiamos visos fondo veiklos išlaidos, tad lyginant su kitomis investavimo į finansų rinkas alternatyvomis, II pakopos pensijų fondų atskaitymai yra palankūs kaupiantiesiems.
2. Ar reformos fondų rezultatai gali suprastėti?
Šis nuogąstavimas dažnai remiasi klaidinga logika – neva, jei dalis žmonių pasitrauks, pensijų fondai parduos „gerą“ turtą, liks tik mažiau patrauklios, nelikvidžios investicijos. Tai – netiesa. Dėl pačios pensijų reformos įgyvendinimo fondų rezultatai neturėtų suprastėti.
Pirma, svarbu suprasti, kokia yra pensijų fondų turto sudėtis. Daugiau nei 90 proc. jo sudaro likvidžios finansinės priemonės – akcijos ir obligacijos. Tai reiškia, kad didžioji dalis turto gali būti parduodama proporcingai ir sklandžiai, išlaikant viso portfelio balansą.
Pensijų fondai šiems pokyčiams pradėjo ruoštis iš anksto – dar praėjusiais metais. Todėl turto pardavimas nėra „chaotiškas“ ar vienpusiškas – jis vykdomas taip, kad nepažeistų likusio portfelio struktūros ir nepakenktų tiems, kurie ir toliau kaupia.
Antra, tai, kas dažnai vadinama „nelikvidžiu turtu“, iš tiesų yra alternatyvios investicijos. Jų dalis fonduose yra nedidelė – iki 10 proc. Jei valdomas turtas sumažėtų, minėta dalis gali išaugti, tačiau tai nėra išimtis – daugelyje Europos pensijų fondų tokios investicijos sudaro ir iki 30 proc.
Svarbiausia – šios investicijos nėra problema. Atvirkščiai, jomis dažnai siekiama uždirbti didesnę grąžą ir taip stabilizuoti investicijų portfelį, ypač kai rinkose padidėja svyravimai.
3. Ar dalyvių pasitraukimas gali paveikti fondo vieneto vertę?
Šis teiginys neatitinka to, kaip iš tikrųjų veikia pensijų fondai. Taigi – ne, negali.
Pensijų fondas yra tarsi bendras investicijų krepšelis, kuriame kiekvienas dalyvis turi savo dalį – išreikštą vienetais. Kai dalis žmonių nusprendžia pasitraukti, iš fondo yra išmokamos jų lėšos – tai reiškia, kad sumažėja bendras turto kiekis ir atitinkamai sumažėja ir vienetų skaičius.
Tačiau svarbiausia – fondo vieneto vertės šie pasitraukimai nepakeičia. Mat ji priklauso nuo to, kiek vertos fondo investicijos rinkose. Gyventojų pensijų lėšos yra investuojamos plačiai – visame pasaulyje, į skirtingas įmones ir šalis. Didelė dalis investicijų yra didžiausiose ir likvidžiausiose pasaulio rinkose. Todėl būtent globalių rinkų svyravimai – ypač JAV akcijų kainos – turi realią įtaką fondo vieneto vertei, o ne kitų dalyvių sprendimai.
4. Ar sistema išliks stabili, jei pasitrauks daugiau žmonių?
Taip, net ir daliai gyventojų nusprendus pasitraukti iš kaupimo pensijai II pakopoje, sistema išliks stabili.
Reforma vyksta pagal 2025 m. viduryje pakeistus įstatymus, todėl šie II pensijų pakopos pokyčiai nėra netikėti. Numatytas pereinamasis laikotarpis, o prašymai nutraukti kaupimą yra kaupiami, todėl fondai turėjo ir vis dar turi laiko pasiruošti išmokoms. Be to, investicijos yra globalios – jos nepriklauso vien nuo Lietuvos situacijos.
Praktika rodo, kad sistema gali puikiai veikti ir mažesniu mastu – tai patvirtina tiek jos pradžia, tiek III pakopos fondų veikla. Taigi, net pasitraukus daliai žmonių, II pensijų pakopa ir toliau veiks stabiliai.
5. Ar galimybės pasitraukti suteikimas neparodo, kad sistema neveikia?
Priešingai – galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos suteikimas rodo sistemos brandą.
Reforma padidino lankstumą: atsirado galimybė stabdyti įmokas, atsiimti dalį lėšų, dalyvauti savanoriškai. Visa tai suteikia žmonėms daugiau kontrolės ir ilgainiui stiprina pasitikėjimą sistema.
Kaupime dalyvaujantiems gyventojams ir toliau išlieka 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata – šiemet ji siekia 33,49 Eur per mėnesį. Ši suma ne tik kaupiama, bet ir investuojama kartu su asmens įmokomis, taip generuodama papildomą investicinį prieaugį. Be to, išlieka galimybė pasinaudoti GPM lengvata, nusprendus padidinti įmokas į II pakopos pensijų fondą.
Valdas Sejavičius yra „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas
